Pereiti prie turinio

Adolfas Krogertas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolfas Krogertas
Gimė 1928 m. rugpjūčio 9 d.
Ukmergėje
Mirė 1988 m. liepos 5 d. (59 metai)
Vilniuje
Veikla choro dirigentas ir pedagogas.

Adolfas Krogertas (1928 m. rugpjūčio 9 d. Ukmergėje1988 m. liepos 5 d. Vilniuje) – choro dirigentas ir pedagogas.

Mokėsi Ukmergės gimnazijoje, kur mokytojas J. Motiekaitis suteikė pirmąsias muzikos žinias ir paragino studijuoti muziką. 19451947 m. mokėsi skambinti fortepijonu Vilniaus muzikos mokykloje pas pianistę L. Keželytę. 19471952 m. choro dirigavimą studijavo Vilniaus ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. V. Arnastausko, dėst. J. Motiekaičio ir doc. K. Kavecko klasės).

Studijuodamas dirbo Vilniaus valstybinio universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblio chormeisteriu (19511953 m.). Vėliau buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro chormeisteris ir dirigentas (19591962 m.), Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Lietuva“ chormeisteris (19631968 m.), Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro vyr. chormeisteris (19681983 m.). Teatre parengė daugelio užsienio ir lietuvių kompozitorių operų chorines scenas, dirigavo S. Moniuszkos operą „Halka“ ir G. Verdi „Traviatą".

19581964 m. ir 19751988 m. choro dirigavimą dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje: nuo 1975 m. Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1985 m. docentas ir katedros vedėjas, nuo 1988 m. profesorius.

Nuo 1985 m. iki mirties vadovavo studentų choro studijai ir kameriniam chorui, kuris per trumpą laiką pasiekė aukštą profesinį lygį, daug koncertavo, tarptautiniuose konkursuose Panamoje (1986 m.) ir Italijoje (1988 m.) tapo laureatu. Kūrybiškai dirbo ir su pagrindiniu studentų choro studijos mišriuoju choru (dainavo apie 80 merginų ir vaikinų). Choro repertuare buvo ištraukos iš W. A. Mozarto „Requiem„, J. Haydno Mišios B-dur, G. Verdi „Stabat Mater“, A. Vivaldi „Gloria„, G. Kuprevičiaus „Pagonių giesmės“ ir daugelio užsienio bei lietuvių kompozitorių sudėtingų kūrinių.

Ryškių meninių laimėjimų pasiekė ir su mėgėjų chorais. 1957 m. VI pasaulio studentų ir jaunimo festivalyje Maskvoje jo vadovaujamas Vilniaus jaunimo mišrusis choras laimėjo sidabro medalį ir laureato vardą. 19581962 m. sėkmingai vadovavo Vilniaus elektrotechnikos gamyklos „Elfą„ ir Grigiškių bandomojo popieriaus kombinato mišriesiems chorams, kuriuose dainuodavo po 100 ir daugiau choristų. 19631971 m. buvo Vilniaus miesto vyrų choro „Varpas“ (1963 m.) meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė apie 200 lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių ir surengė per 400 koncertų, padarė įrašų radijui, televizijai ir plokštelėms. 1965 m. chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. „Varpas" 1965 m. koncertavo Vokietijoje, 1968 m. Čekoslovakijoje, 1969 m. tarptautiniame chorų konkurse Arece (Arezzo – Italijoje) tapo laureatu.

K Sėkmingai „Varpas„ pasirodė ir 1968 m. tarptautiniame chorų konkurse Lenkijoje (Varšuva) bei 1971 m. analogiškame chorų konkurse Anglijoje (Llangollen). „Varpas“ ne kartą buvo respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių konkursų absoliutus laureatas.

A. Krogertas 1975 m. prie Lietuvos kompozitorių sąjungos suorganizavo kamerinį vyrų chorą ir keletą metų jam kūrybiškai vadovavo, išmokė sudėtingų lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. Choras koncertų surengė Lietuvoje, 1978 m. koncertavo Čekoslovakijoje. 19791983 m. dirigentas vadovavo Vilniaus gamybinio susivienijimo „Vilma„ kameriniam vyrų chorui, kuris 1981 m. V S. Šimkaus konkchorų urse Klaipėdoje tapo laureatu, surengė nemaža koncertų, talkino E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“, G. Verdi operos „Don Karlas„ ir M. Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ pastatymams, koncertavo užsienyje.

Buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, respublikinių dainų švenčių repertuarinės komisijos narys, nuo 1957 m. respublikinių dainų švenčių, festivalių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, 1987 m. respublikinės moksleivių ir 1988 m. Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus" Vilniuje organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas. Aranžavo vokalinių ir instrumentinių kūrinių, parašė straipsnių ir chorų koncertų recenzijų. 1961 m. jam suteikti nusipelniusio artisto, 1965 m. nusipelniusio meno veikėjo, o 1985 m. liaudies artisto garbės vardai.

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.