Pereiti prie turinio

Balzamavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristaus kūno balzamavimas. Nežinomo olandų dailininko iš Briugės paveikslas, apie 1410–1420 m.

Balzamavimas – specialus mirusio kūno ir jo organų paruošimas, siekiant išlaikyti kūną ar organus nuo biologinio irimo. Tai mirusiojo kūno apsaugojimas nuo puvimo, suleidžiant į jo kraujagysles ir ertmes specialiųjų medžiagų ar įmirkant jį skysčiais, stabdančiais puvimą.[1] Balzamavimas laikomas viena iš sudėtinių tanatopraktikos dalių.[2] Šiais laikais balzamavimo esmė – pašalinti iš kūno nereikalingus skysčius, dezinfekuoti ir išlaikyti kūną natūraliai gražų, kol su juo atsisveikina artimieji.[3]

Mumijos – Senovės Egipto laikų balzamavimo pavyzdžiai

Senovės Egipte balzamavimui buvo naudoti įvairūs balzamai (iš čia ir procedūros pavadinimas). Prieš balzamuojant per nosies ertmę būdavo pašalinamos smegenys. Toliau kūnas būdavo mumifikuojamas. Mumifikavimas yra vienas iš balzamavimo pavyzdžių, tačiau ne vienintelis.

XVIII a. Škotijos chirurgas William Hunter sukūrė šiuolaikinį balzavimo metodą. Naujaisiais laikais balzamavimui dažniausiai naudojamas formalinas. Dabar balzamavimas yra cheminiu būdu žmogaus palaikų parengimas sulėtinant jų irimą ir atstatant natūralią išvaizdą, kol artimieji galės atsisveikinti su velioniu. Mumifikavimo tikslas Senovės Egipte buvo paruošti mirusįjį pomirtiniam gyvenimui, išimant iš jo vidaus organus, išdžiovinant ir į vytarus suvyniojant kūną. Dabar balzamuojant mirusiojo kūną jo vidaus organai nėra išimami.[4]

Nuo XIX a. kai kurie žymūs žmonės buvo balzamuoti nepalaidojant jų. Daugiausia tai buvo politikai (ypač socialistinių šalių), kurių palaikai saugomi mauzoliejuose:

  1. Balzamavimas. LietuviuZodynas.lt (tikrinta 2021-12-04).
  2. Tanatopraktikas balzamuotojas Marijui: šypseną padarysi ne visada, bet jeigu įmanoma – padarau. 2019-07-23, Lrt.lt (tikrinta 2021-12-04).
  3. Balzamavimas. AmziausVartai.lt (tikrinta 2021-12-04).
  4. Balzamavimas. Lakrima.lt (tikrinta 2021-12-04).