Batrachotoksinas
Batrachotoksinas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Cheminė formulė | C₃₁H₄₂N₂O₆ |
Molinė masė | |
SMILES | CC1=CNC(=C1C(=O)OC(C)C2=CCC34C2(CC(C56C3=CCC7C5(CCC(C7)(O6)O)C)O)CN(CCO4)C)C |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Batrachotoksinas – alkaloidas, 5α-pregnano ir pirolkarboksirūgšties darinys.[1] Tai neurotoksinas, kurio esama nuodingųjų Phyllobates genties varlių odoje;[2] viena nuodingiausių gamtoje aptinkamų medžiagų.[1] Dėl šio alkaloido poveikio negrįžtamai didėja neuronų membranų atrankus laidumas natrio jonams.[2]
Anglų keliautojas Č. Kočreinas, susidūręs su Kolumbijos indėnais, kurie nuodingomis vietinių varlių išskyromis užnuodydavo strėlių antgalius, 1824 m. pirmąkart aprašė nuodingąsias šios medžiagos savybes.[1] Junginio struktūrą pirmoji 1969 m. nustatė amerikiečių mokslininkų grupė; tai ji padarė iš 8000 Phyllobates aurotaenia rūšies varlių išgavusi pakankamą nuodų kiekį.[1] Tyrimai atskleidė batrachotoksino steroidinę cis-formą tarp A/B ir C/D žiedų, taip pat paaiškėjo, kad 3-oje padėtyje esama neįprasto pusiau acetalinio fragmento.[1]