Pereiti prie turinio

Blindė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salix caprea
Blindė (Salix caprea)
Blindė (Salix caprea) krūmas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
( Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
( Salix)
Rūšis: Blindė
( Salix caprea)

Blindės paplitimas
Binomas
Salix caprea
L.

Blindė (Salix caprea) – gluosninių augalų šeimos daugiametis medis ar krūmas.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Europoje, Vakarų, bei Vidurinėje Azijoje. Natūraliai gamtoje paplitusi ir Lietuvoje, tai vietinė Lietuvos augalų rūšis. Labai dažna miškuose, kirtimuose, jaunuolynuose, paupiuose, drėgnokose pievose. Kartais auginama prie sodybų.

Blindės morfologija
Blindės morfologija

Dvinamis augalas auga kaip neaukštas medis, rečiau kaip krūmas iki 2-12 m, retai iki 22 m aukščio. Laja plačiai kiaušiniška arba skėtiška. Žievė pilkai žalia, lygi, apatinėje liemens dalyje suaižėjusi. Pumpurus dengia tik vienas žvynelis. Lapai elipsiški, nusmailėję, 5-18 cm ilgio ir 3-8 cm pločio, lygiais arba dantytais kraštais, su trumpa, dažnai atgal atsilenkusia raukšlėta viršūne, postoriai, pilkai žalia viršutine ir balsva plaukuota apatine puse; prielapiai dantyti. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į stačius, stambius žirginius, iš pradžių apaugę švelniais baltais plaukeliais, vėliau gelsvi, kvapūs. Kuokeliniai žirginiai 5-6 cm ilgio ir apie 2 cm skersmens, gausiažiedžiai. Žiedas be apyžiedžio, kuokeliai du, su gelsvomis apvaliomis dulkinėmis, kuriose subręsta daug žiedadulkių. Piesteliniai žirginiai iš pradžių kotuoti, cilindriški, augalams žydint apie 6 cm ilgio, o vaisiams bręstant dar labiau pailgėja. Žiedai taip pat be apyžiedžio. Piestelė ilgakotė, mezginė trumpu liemenėliu, purka geltona. Žieduose gausu nektaro. Vaisius – dėžutė; sėklos su baltų plaukelių kuokšteliais, smulkios.

Žydi balandžio mėn., prieš skleidžiantis lapams. Dauginasi sėklomis. Išgyvena apie 60 metų. Šviesamėgė. Atspari šalčiui ir sausrai.

Augalas medingas. Žievėje yra 16-21 % rauginių medžiagų, salicilo. Iš žievės gaminami juodi dažai. Mediena vartojama malkoms, įvairiems drožiniams, celiuliozės gamybai

Lietuvių mitologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T. Narbutas, L. Jucevičius ir J. I. Kraševskis mini ypač vaisingą lietuvių mitologijoje moterį. Ši moteris galėjusi gimdyti iš bet kurios kūno dalies, kojų, rankų ir pan. Pati Žemė pradėjo jai pavydėti vaisingumo, todėl ją pavertusi medžiu, blinde. Pagal T. Narbutą, jo laikais ties blinde būdavo atliekamos ištekėjusių moterų apeigos. Nors tautosakoje tokio motyvo nėra, tačiau gausu mitologinių sakmių apie medžiais paverstus žmones[1].

  1. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 276 p.

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 150 psl.