De Stijl

P. Mondriano paveikslas Tableau I, 1921 m. Hagos municipalinis muziejus.

„De Stijl” („Stilius”) – olandų architektų ir dailininkų avangardinė grupuotė, veikusi 1917–1931 m. Įkurta Leidene abstrakčiosios dailės pradininkų Pito Mondriano ir Teo van Dusburgo kaip reakcija į Amsterdamo mokyklos ekspresionizmą („modernųjį baroką”). Plėtojo neoplasticizmo ir elementarizmo, iš dalies – konstruktyvizmo ir funkcionalizmo idėjas, kurias skelbė „De Stijl” žurnale (leistas 1917–1932 m.). Propagavo visišką abstrakcionizmą ir universalumą, kompozicijas supaprastino į vertikalias ir horizontalias kryptis, stačiakampio formą, naudojo tik pagrindines spalvas – raudoną, geltoną ir mėlyną, taip pat baltą, juodą ir pilką; jas skyrė tiesiomis, dažniausiai juodomis linijomis.

Priklausė dailininkai Bartas van der Lekas (Bart van der Leck), Vilmošas Husaras (Vilmos Huszár), Žoržas Vantongerlo (Georges Vantongerloo), Džinas Severinis, Fridrichas Fordembergė-Gildevartas (Fridrich Vordemberge-Gildewart), architektai Jakobas Johanesas Piteris Audas, Geritas Tomas Ritveldas, Robertas van et Hofas (Robert van’t Hoff), Janas Vilsas (Jan Wils), Kornelis van Esterenas (Cornelis van Eesteren), poetas Antonis Kokas (Antony Kok) ir kiti. 1924 m. „De Stijl” paliko P. Mondrianas, protestuodamas prieš T. van Dusburgo dėmesį elementarizmui ir įstrižų linijų naudojimą jo darbuose. Grupuotė iširo, 1931 m. mirus T. van Dusburgui.

Grupuotė turėjo įtakos „Bauhaus” mokyklai, moderniosios architektūros (internacionalinio stiliaus) ir abstrakčiosios dailės raidai.

Galerija

• 
  G. Ritveldo „Raudona ir mėlyna kėdė”, 1923 m.
• 
  Pagal „De Stijl” principus G. Ritveldo suprojektuotas Šrioderių namas Utrechte (1924 m.), Pasaulio paveldo paminklas.
• 
  Aubette šokių salės Strasbūre interjeras. T. van Dusburgas (su Ž. Arpu ir S. Toiber-Arp), 1926 m., rekonstrukcija.