Dos Pilasas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Dos Pilasas Mutal | |
|---|---|
 Centrinė aikštė | |
  Dos Pilasas | |
| Koordinatės | 16°26′45″ š. pl. 90°17′45″ v. ilg. / 16.44583°š. pl. 90.29583°r. ilg. |
| Vieta | Peteno departamentas, Gvatemala |
| Regionas | Mezoamerika |
| Plotas | 0,08 km² |
| Istorija | |
| Statytojas | B'alaj Chan K'awiil |
| Pastatytas | 648 m. |
| Sugriautas | IX a. |
| Laikotarpis | klasikinis |
| Tauta | majai |
| Informacija | |
| Žvalgytas | nuo 1953 m. |
Dos Pilasas (isp. Dos Pilas) – senovės majų miesto liekanos Gvatemaloje, Peteno departamente, Sajaščės savivaldybėje, 70 km į pietvakarius nuo Tikalio, tarp Pasjono ir Salinaso upių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dos Pilasas įkurtas 629 m. kaip Tikalio karinis fortas. Tačiau po keleto metų sudarė sąjungą su Kalakmuliu ir ėmė kovoti prieš Tikalį. Kurį, nepaisant dydžių skirtumo, nugalėjo 679 m. Dos Pilasas suformavo savo atskirą karalystę, užėmė tokius miestus kaip Seibalis ir Jaščilanas. Bet pastovūs karai išsekino miestą ir jis buvo apleistas 761 m. Karališkoji šeima pasitraukė į labiau fortifikuotą Agvateką. Vėliau Dos Pilasas iš dalies atkurtas, bet galutinai apleistas IX a. pr.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovė turi ~500 struktūrų. Prie įėjimo į miestą yra du šuliniai, nuo kurių ir kilo dabartinis pavadinimas Dos Pilasas. Senovinis pavadinimas – Mutalis. Miesto centre yra 40 m aukščio piramidė – aukščiausia ir visų prie Pasjono upės. Tačiau žymiausias miesto objektas yra vieno pastato laiptai, išgraviruoti majų raštu. Tekstas pasakoja apie karą tarp Mutalio, Tikalio ir kitų kaimyninių miestų. Yra įvairių stelų, bareljefų, žaidimo kamuoliu aikštė, Šikšnosparnių rūmai. Apylinkėse rasta daug urvų, juose – keramikos liekanų.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinomi šie Dos Pilaso valdovai:
- B’alaj Chan K’awiil (648–692+ m.)
- Itzamnaaj B’alam (~697 m.)
- Itzamnaaj K’awiil (698–726 m.)
- Ucha’an K’in B’alam (727–741 m.)
- K’awiil Chan K’inich (741–761+ m.)
| ||||||||||||||||
