Erdmonas Simonaitis
| Erdmonas Simonaitis | |
|---|---|
| |
| Klaipėdos krašto direktorija 1923 m. Iš kairės į dešinę: Vilius Gaigalaitis, Mikelis Reisgys, Erdmonas Simonaitis (vadovas), Martynas Toleikis, Kristupas Lekšas | |
| Gimė | 1888 m. lapkričio 30 d. Spiečiai, Tilžės apskritis |
| Mirė | 1969 m. vasario 24 d. (80 metų) Veinheimas, Vokietija, |
| Palaidotas (-a) | 1991 m. perlaidotas Lėbartų kapinėse |
| Veikla | Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas. |
Erdmonas Simonaitis (1888 m. Spiečiai, Tilžės apskritis – 1969 m. Veinheimas, Vokietija, 1991 m. perlaidotas Lėbartų kapinėse šalia Klaipėdos) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Šilutės gimnazijoje, tačiau baigė Tilžės gimnaziją. Dirbo vyresniuoju sekretoriumi Tilžės ir Pilkalnio teismuose. 1909 m. Tilžėje įsitraukė į lietuvišką veiklą. 1912 m., kartu su kitais vietos lietuviais, Tilžėje įkūrė lietuvių klubą ir jam dvejus metus vadovavo. Jo veikloje dalyvavo ir Vydūnas. 1913 m. sudarė pirmąjį spausdintą Mažosios Lietuvos bibliotekos lietuviškų knygų katalogą. Pirmojo Pasaulinio karo metu mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. Po tarnybos kariuomenėje nuo 1918 m. rugpjūčio mėn. dirbo vokiečių spaudos skyriaus nariu Vilniuje, kur susipažino ir suartėjo su Lietuvos Tarybos nariais ir kitais lietuvių politiniais veikėjais. Nuo to laiko rėmė mažlietuvių ir didlietuvių politinio suartėjimo idėją. 1918 m. lapkričio viduryje trumpam grįžo į Tilžę, kur dalyvavo steigiant Prūsų lietuvių tautos tarybą, o šiai tarybai priėmus Tilžės aktą, grįžo į Vilnių, akto taip ir nepasirašęs.
1919 m. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, su lietuvininkų delegacija vyko į Paryžių, kur Tautų sąjungos komisijai nuodugniai apibūdino krašto ekonominę padėtį siekdamas įrodyti, jog tik susijungęs su Lietuva, kraštas galės klestėti. 1923 m. buvo nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas ir sausio – vasario mėn. vadinamosios „sukiliminės“ direktorijos pirmininkas. Šiose pareigose kreipėsi į Prancūzijos, Italijos ir Anglijos vyriausybes, reikalaudamas iš Klaipėdos krašto išvesti Prancūzijos kariuomenę.
1924–1926 m. buvo Šilutės apskrities viršininkas, vėliau aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto politiniame gyvenime. Nuo 1926 m. iki 1934 m. Klaipėdos apskrities viršininkas. Per Neumanno-Zaso bylą gubernatoriaus Jono Navako 1934 m. paskirtas Klaipėdos miesto vyriausiuoju burmistru, tačiau Klaipėdos miesto taryba tokio paskyrimo nepriėmė ir Simonaičiui algos nemokėjo. Buvo šiose pareigose iki 1936 m. 1939 m. kovo mėnesį naciamas okupavus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kauną.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nacių suimtas, nuo 1942 m. lakpričio iki 1945 m. balandžio 29 d. kalintas Mauthauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklose. Išlaisvintas JAV kariuomenės. 1946 m. atnaujinus Mažosios Lietuvos tarybos veiklą, atstovavo Vokietijos lietuvių bendruomenei Pasaulio lietuvių bendruomenės seime, buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Gocentas, Algirdas Žemaitaitis. Simonaitis Erdmonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 666 psl.