Gero marka
| Marca Geronis Gero marka | |||||||||||||||||
| Šventosios Romos imperijos marka | |||||||||||||||||
| |||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||
| Sostinė | Merseburgas | ||||||||||||||||
| Kalbos | lotynų | ||||||||||||||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||||||||||||||
| markgrafas | |||||||||||||||||
| iki 937 | Zigfridas (markgrafas) | ||||||||||||||||
| 937 - 965 | Geras (markgrafas) | ||||||||||||||||
| Era | viduramžiai | ||||||||||||||||
| - Įkurta | 920 m., 920 | ||||||||||||||||
| - Padalinta | 965 m. | ||||||||||||||||
| |||||||||||||||||
Gero marka (lot. Marca Geronis)[1] – labai didelė marka (Karolio Didžiojo įkurtos imperijos pasienio provincija, teritorija,), egzistavusi X a. viduryje. Spėjama, kad ją sukūrė Tietmaras (Thietmar) po 920 m. ir perdavė savo sūnui Zigfridui (Siegfried), po to – Gerui (Gero). 965 m., po Gero mirties, marka buvo padalinta į penkias markas – Nordmarką, Ostmarką, Meiseno marką, Ceico ir Merseburgo markas.
Kiti pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ši marka turi ir alternatyvių pavadinimų:
- Zigfrido ir Gero sostinė buvo Merseburgas, todėl Gero marką kartais vadina Merseburgo marka, tačiau šis pavadinimas labiau tinka Merseburgo markai, kuri susidarė po 965 m., kai buvo padalinta Gero marka.
- Centrinė Gero markos diocezija buvo Magdeburge, todėl šią marką kartais vadina ir Magdeburgo marka (Magdenburger Mark).
- Kiti istorikai vadina Rytų marka, Saksų Rytų marka ar Ostmarku, tačiau šie pavadinimai labiau tinka po 965 m. iš Gero markos atsiradusiai mažesnei markai pavadinti.
- Gero marka buvo sudaryta kartu su Bilungo marka, kuri buvo šiauriau. Todėl Gero marką kai kas vadina pietine Ostmarko puse.
- Kai kurie istorikai ją vadina Meiseno marka.[2]
- Dž. W. Thompson’as viename puslapyje Gero marką pavadino Sorbų marka (Sorben Mark) ir Tiuringijos marka.[3]
Gero markgrafystės vietos nustatymą apsunkina markgrafo titulo ypatumai X a. Saksonijos kunigaikštystėje. Šis titulas reiškė valdžią tam tikroje teritorijoje (markoje), bet šį titulą suteikdavo ir kaip garbės titulą ypač galingiems grafams, kad parodyti jų viršumą ginant provinciją, kurioje yra jų grafystė. Kai kurie istorikai teigia, kad markgrafų jurisdikcijos vienoje provincijoje galėdavo persikloti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Reuter, Timothy. Germany in the Early Middle Ages 800–1056. New York: Longman, 1991.
- Thompson, James Westfall. Feudal Germany, Volume II. New York: Frederick Ungar Publishing Co., 1928.
- Leyser, Karl. "Ottonian Government. " The English Historical Review, Vol. 96, No. 381. (Oct., 1981), pp 721–753.
- Leyser, Karl. "Henry I and the Beginnings of the Saxon Empire. " The English Historical Review, Vol. 83, No. 326. (Jan., 1968), pp 1–32.
- Lang, Henry Joseph. "The Fall of the Monarchy of Mieszko II, Lambert. " Speculum, Vol. 49, No. 4. (Oct., 1974), pp 623–639.
- Dvornik, F. "The First Wave of the Drang Nach Osten. " Cambridge Historical Journal, Vol. 7, No. 3. (1943), pp 129–145.
- Jakubowska, Bogna. "Salve Me Ex Ore Leonis. " Artibus et Historiae, Vol. 12, No. 23. (1991), pp. 53–65.
- Howorth, H. H. "The Spread of the Slaves. Part III. The Northern Serbs or Sorabians and the Obodriti. " The Journal of the Anthropological Institute of Great Britain and Ireland, Vol. 9. (1880), pp 181–232.