Grigalius Astikas
| Grigalius Astikas | |
|---|---|
| Astikai | |
| |
| Trimitai | |
| Gimė | apie 1470 m. |
| Mirė | apie 1518-1519 m. Kernavėje (?) |
| Tėvas | Stanislovas Astikas |
| Vaikai | Grigalius Astikas Stanislovas Astikas Jurgis Stanislovaitis Astikas |
Grigalius Astikas (apie 1470 m. Trakuose – apie 1518–1519 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš didikų Astikų giminės. Tėvas Stanislovas Astikas. Sūnūs: Grigalius Astikas, Stanislovas Astikas, Jurgis Stanislovaitis Astikas.[2]
Valdė Alantą, Kavarską, Darsūniškį, Maišiagalą, turėjo žemių prie Kernavės, Musninkų, Upytės.[1]
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1494 m. rūmų maršalka. Anykščių, nuo 1493 m. Merkinės vietininkas. 1510–1518 m. Trakų vaivada.[3][1]
Politinę karjerą padarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais. Dalyvavo 1492–1494 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kare. Per Vedrošos mūšį 1500 m. pateko į rusų nelaisvę. Išeiti į laisvę jam padėjo Aleksandro žmona, Ivano III duktė Elena. 1509 m. grįžęs atgavo turėtas pareigas. Gavo valdyti Užpalių ir Pienionių (netoli Kavarsko) seniūnijas. 1510 m. Krokuvoje su lenkų ponais tarėsi dėl bendros kovos prieš Krymo totorius.[1]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Radvila Astikaitis |
 1494–1500 |
Po to: Mykolas Glinskis |
| Prieš tai: Mikalojus Radvila II |
 1510–1518 |
Po to: Albertas Goštautas |
| ||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Henrikas Valeika. Grigalius Astikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 96 psl.
- ↑ Henrikas Valeika. Astikai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 95 psl.
- ↑ Astikų-Viršulio pilis ant Bernardinų kalno Trakuose. Trakų žemė. Nuoroda tikrinta 2023-06-23.
| |||||||||||||||||||||||