Jorubalandas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Gvinėjos įlankos regionas Ìlẹ-Yorùbá | |
|---|---|
| |
| Šalis | Nigerija, Beninas |
| Tautos | Jorubai (taip pat ede, ifiai, nago, igalai) |
| Valstybės | Ifė, Ojas, Ketu ir kt. |
 | |
| Benino civilizacijos regionai: Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Savabantai | |
Jorubalandas (Ìlẹ-Yorùbá) – istorinis regionas Vakarų Afrikoje, dabartinėje pietvakarių Nigerijoje, vidurio Benine ir Toge.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jorubalandas užima didelę teritoriją Nigerijoje (Lagoso, Oguno, Osuno, Ekiti, Ondo, Ojo valstijos, Kvaros valstijos pietinė dalis, Kogi valstijos vakarinė dalis), Benine (Plynaukštės, Kalvų departamentus) ir Toge (Ogu, Rytų Mono, Čamba prefektūros).
Didžiąją regiono dalį sudaro aukštumos žemyno gilumoje, apaugusios Gvinėjos retmiškiais. Vakarinė Jorubalando riba yra Atakoros kalnynas, ties kuriuo prasideda Evelandas, o rytinė – Nigerio upės atkarpa, už kurios yra Igbolandas. Šiaurėje Jorubalandas natūraliai pereina į Sudaninio klimato zoną, kur prasideda Mosių valstybės ir Borgu. Šiaurės rytuose Jorubalandą uždaro Nigeris, už kurio yra Nupė ir kitos Hausų valstybės.
Pietryčiuose Jorubalandą nuo jūros (Benino įlankos) skiria Benino regionas, o pietvakariuose – Vergų krantas. Vidurinėje dalyje Jorubalandas prieina prie jūros. Šiai zonai, vadinamai Egbado koridoriumi, būdingi tropiniai Rytų Gvinėjos miškai ir gausios lagūnos. Didžiausios – Lagoso lagūna ir Lekio lagūna.
Svarbiausios Jorubalando upės – Osunas, Ogunas. Jis taip pat apima Uemės, Kufo, Mono vidurupius.
Tautos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visas regionas yra apgyvendintas joruboidų kalbomis (alternatyviai edekirių kalbos, ede kalbos) kalbančių etninių grupių. Kaip ir Gbe kalbų atveju, daugumai jų būdingas terminas ede, įvardijant „kalbą“. Šios kalbos sudaro didelį keliasdešimties dialektų kontinuumą, todėl nėra visuotinai priimta šių dialektų klasifikacija. Pvz. Ethnologue regione išskiria 14 tarpusavyje susijusių kalbų, kurias kiti autoriai laiko vienos – jorubų kalbos dialektais.
Egzistuoja ir politinė pavadinimų perskyra. Nigerijoje gyvenantys Jorubalando atstovai vadinami jorubais, o Benine juos linkstama vadinti nagais, Toge – ifiais.
Tarp jorubų įsiterpę ir lingvistiškai negiminingos etninės grupės. Svarbiausia jų – gbe kalba kalbantys mahiai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mitinė jorubų priešistorė ir Ifė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nėra tiksliai žinoma, kaip jorubai apgyvendino Jorubalandą. Jie, kaip ir visos kva kalbinės grupės tautos greičiausiai migravo iš šiaurės, apsigyveno į rytus nuo Nigerio (Igbolande), ir iš ten plito tolyn į vakarus. Spėjama, kad jorubų tautos etnogenezė vyko Ifės mieste.
Pasak legendų, pasaulis buvo sukurtas paliepus dangaus tėvui Olodumare, kuris įsakė dievui Obatalai sukurti tvirtą žemę. Vieta, kuri buvo sukurta pirmiausia, ir kurioje nusileido dievas kūrėjas, buvo Ifė. Tai buvo miestas, kuriame užgimė visa Benino civilizacija.
Žymiausias Ifės valdovas, nuo kurio skaičiuojama dinastija, buvo Oduduva. Vieni mitai teigia, kad jis buvo tiesioginis Obatalos palikuonis. Tačiau kai kurie mokslininkai ir legendos teigia, jog Oduduva buvo ateivis iš kitų kraštų, kuris sugebėjo tapti Ifės valdovu ir pajungti gentis (vadinamas ugbu), garbinančias Obatalą. Tai leidžia spekuliuoti idėjomis, kad Oduduva galėjo būti kilęs net iš Mekos.
Oduduva turėjo septynis sūnus, kurie apie XV a. pradžią davė pradžią dinastinėms linijoms ir karalystėms.
- Eveka tapo Benino karalystės rytuose valdovų oba pradininku.
- Oranjanas tapo Ojo karalystės šiaurėje pirmuoju valdovu, kurie tituluojami alafinais.
- Olofinas tapo Avori karalystės pietuose valdovu. Čia susiformavo avorių tautinė subgrupė.
- Fagbamila (arba Orangunas) įkūrė Ilos karalystę, kurioje susiformavo igbominų subgrupė.
- Ogboroganas (vėliau Obanta) įkūrė Idžebu karalystę prie jūros. Jo palikuonys tituluojami avudžale.
- Vienas sūnus įkūrė Ovo karalystę, buvusią tarp Ifės ir Benino.
- Vienas sūnus toli vakaruose įkūrė Ketu karalystę, valdomą alaketu.
Jorubų aukso amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XV a. Jorubalandą valdė įvairios šios ir kitos karalystės, kuriose formavosi skirtingos etninės jorubų subgrupės. Jų viršūnėje stovėjo valdovas, o jų valdžią kontroliuodavo keletas institucijų, tokios kaip oloye (susirinkimas) ir ogboni (dvasinė valdžia).
Nuo XVI a. viena iš svarbiausių Jorubų karalysčių – Ojas, buvo užkariauta Nupės. XVII a. Ojas išsivadavo iš jų valdžios ir pradėjo užkariavimus, reformavęs kariuomenę. Ojas pajungė milžiniškas sritis, suvienydamas beveik visą Jorubalandą, taip pat kontroliuodamas Aukso krantą.
Ojo subyrėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVIII a. pabaigoje Ojo imperijoje prasidėjus vidaus konfliktams, ji ėmė byrėti. Vakaruose išsivadavo Dahomėjos karalystė, Egbai sustiprėjo pietvakariuose. XIX a. pati Ojo sostinė buvo nusiaubta fulbių džihado karių, kurie tuo metu kūrė imperiją Sahelyje ir vykdė užkariavimus iš Sokoto kalifato. Jorubų žemėse kontrolę perėmė naujai iškilusi sostinė Ibadanas, kuri, kartu su idžebu miestais-valstybėmis priešinosi musulmonų invazijoms.
Ojo subyrėjimas ir išorinė krizė lėmė jorubų vidaus karus. Tuo metu susiformavo daug naujų jorubų miestų-valstybių.
Kolonizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per XIX a. britai skverbėsi į jorubų valstybes, užkariaudami jas vieną po kitos. Jorubalandas buvo įjungtas į Nigeriją.
| |||||||||||||||||||||
