Kėdainių minaretas
55°18′29″ š. pl. 23°58′35″ r. ilg. / 55.30806°š. pl. 23.97639°r. ilg.
Kėdainių minaretas – minaretas Kėdainiuose, miesto centrinio parko šiauriniame pakraštyje, tarp Kėdainių geležinkelio stoties ir Dotnuvėlės upės. Tai vienas iš dviejų minaretų Lietuvoje (kitas yra prie Kauno mečetės), ir vienintelis, laisvai stovintis minaretas šalyje.
Pastatytas 1880 m. rusų generolo Eduardo Totlebeno, kuriam priklausė Kėdainių dvaras. Minaretas skirtas atminti Rusijos-Turkijos karą. Pasakojama, kad toks bokštas neva stovėjęs šalia Pleveno mečetės, ties kuria per karą E. Totlebenas dažnai buvodavęs. Taip pat pasakojama, kad grafas pastatęs minaretą savo meilužės turkės garbei. Tikriausiai minareto projekto autorius buvo pats E. Totlebenas, kuris 1880–1882 metais pastatė jį parke. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas.
Minaretas osmaniškos architektūros bruožų, smailiaviršūnis, 25 m aukščio, turi vieną balkoną, į kurį patenkama viduje esančiais laiptais. Pastato viršūnę puošia islamiškas pusmėnulis.
Minaretas paskelbtas architektūros paveldo objektu. Kurį laiką pastatas buvo apleistas, apgadintas vandalų ir asocialių asmenų. Tvarkant miesto parką minaretas iš dalies suremontuotas, uždarytas įėjimas į vidų.
Užrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ant minareto pietrytinės sienos yra lenta su užrašu osmanų kalba:
|
ايلدئ زرّين علمه شمسه استغنا بانا |
طاق ايوان بلندى آسمانه حكيدى |
Šis tekstas verčiamas taip: „Ypač šiuos rūmus, pavergiančius žavumu ir panašius į rojaus, pastatė jo didybė Osmanų sultonas. Jis taip išpuošė šiuos didingus rūmus, kad net dangus niekad gražesnių ir puikesnių neregėjo“[1].
Virš durų yra užrašas arabų kalba. Tai ištrauka iš suros Al Bakara (arab. سورة البقرة), jos 255 posmo āyatu-l-kursī:[2]
مَن ذَا الَّذِي يَشْفَعُ عِنْدَهُ إِلاَّ بِإِذْنِهِ
man ḏā llaḏī yašfaʿu ʿindahu illā bi iḏnihi
Kas išdrįs stoti prieš Jį be Jo leidimo?
