Kostromos sritis
| Kostromos sritis Костромская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
_-_Kostroma_Oblast_(Crimea_disputed).svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Centro | ||||||
| Administracinis centras | Kostroma | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Įkūrimo data | 1944 m. | ||||||
| Gyventojų | 580 976 (65)[1] | ||||||
| Plotas | 60 211 km² (50) | ||||||
| - vandens % | 1,1 % | ||||||
| Tankumas | 10 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KOS | ||||||
 Vikiteka |
Kostromos sritisVikiteka | ||||||
.svg)
Kostromos sritis (rus. Костромская область) – federacinė sritis Rusijoje, Centrinėje federalinėje apygardoje. Ribojasi su Vologdos sritimi šiaurėje, su Kirovo sritimi rytuose, su Žemutinio Naugardo sritimi pietuose, su Ivanovo sritimi pietvakariuose ir su Jaroslavlio sritimi vakaruose. Administracinis centras – Kostroma.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis išsidėsčiusi centrinėje Rytų Europos lygumos dalyje. Centrinėje dalyje iškilusi Galičo aukštuma (aukštis iki 293 m), o šiaurės rytuose siekia Šiaurės skliautkalves. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12 °C, liepos mėnesio +18 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 600 mm. Pagrindinė srities upė Volga, su intakais: Vetluga, Unža, Kostroma.[2] Sudarytas Kostromos tvenkinys. Didžiausi ežerai – Galičo, Čiuchlomos.
Vyrauja smulkialapių ir spygliuočių medžių miškai. Miškingumas – ~60 %.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra durpių, sapropelio, degiųjų skalūnų, fosforitų telkinių.
Vystoma mašinų ir įrengimų (gaminamos žemės ūkio mašinos, audimo, medienos apdirbimo staklės, automobiliniai kranai, varikliai, pramonės įrenginiai, medicinos instrumentai), medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės (linų), siuvimo ir trikotažo, avalynės, maisto pramonė, juvelyrinių dirbinių gamyba.
Verčiamasi gyvulininkyste (galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai), auginami rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, ilgapluoščiai linai.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2010 m. 93,2 % srities gyventojų buvo rusai, 0,85 % – ukrainiečiai, 0,3 % – totoriai, 0,25 % – armėnai, 0,23 % – čigonai, 0,22 % – baltarusiai.[4]
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi Kostromos srities miestai (2021 m., tūkst. gyventojų):[5]
- Kostroma – 267,4
- Bujus – 20,5
- Šaria – 20,4
- Nerechta – 19,9
- Volgorečenskas – 14,3
- Manturovas – 13,0
- Galičas – 12,8
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ KOSTROMA OBLAST Region in Russia
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 228
- ↑ Kostromos sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Всероссийская перепись населения 2010 года. Официальные итоги с расширенными перечнями по национальному составу населения и по регионам.
- ↑ RUSSIA: Kostroma Oblast
