Kubizmas
Kubizmas (pranc. cubisme iš lot. cubus – kubas) – XX a. pr. modernistinė dailės kryptis.
Kubizmas atsirado Prancūzijoje ir gyvavo daugelyje Europos šalių. Pirmiesiems kubistams didelę įtaką padarė Polio Sezano kūryba. Stilių išvystė prancūzas Žoržas Brakas ir ispanas Pablas Pikasas 1907−1914 m. dirbdami Paryžiuje. Srovės pavadinimas kilo, kai prancūzų kritikas Louis Vauxcelles 1908 m. Ž. Brako paveikslą „Namai Estakoje“ apibūdino kaip nutapytą iš kubų. Chronologiškai pirmuoju kubizmo kūriniu laikomas P. Pikaso 1907 m. paveikslas „Avinjono panelės“.
Kubizmo stiliui būdingas suskaidytas tikrovės suvokimas, daiktų vaizdavimas vienu metu iš skirtingų taškų, geometrizuotos formos be ryšio su daiktu ir jo sandara, dekoratyvumas. Kubizmo atstovai atmetė nuo Renesanso laikų galiojusį principą, kad menas turi mėgdžioti tikrovę, nepaisė grožio ir bjaurumo kriterijų. Kartu su ekspresionizmu – vienas pagrindinių XX a. meno šaltinių, dariusių įtaką kitoms meno šakoms – architektūrai, literatūrai. Garsiausi kubizmo atstovai ir pradininkai – prancūzas Žoržas Brakas ir ispanų dailininkas Pablas Pikasas.
Kubizmo pagrindu susiformavęs koliažas.
Kubizmo dailininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žoržas Brakas
- Pablas Pikasas
- Žanas Metsenžė
- Alberas Glezas
- Roberas Delonė
- Anri Le Fokonjė
- Fernanas Ležė
- Chuanas Grisas
Ryškių kubistinės dailės elementų buvo daugelio XX a. pirmos pusės menininkų kūryboje, ypač dirbusių Paryžiuje, tarp jų: Fransis Pikabija, Marselis Diušanas, Diegas Rivera, Františekas Kupka, Žakas Vijonas, Andrė Lotas, skulptoriai Aleksandras Archipenka, Žakas Lipšicas, Osipas Cadkinas, Raimonas Diušanas-Vijonas
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Vilė de Pari“, aut. Roberas Delonė -
„Natiurmortas“, aut. Žakas Lipšicas -
„Vyras ir moteris“, aut. Fernanas Ležė
-
„Arklys“, aut. Raimonas Diušanas-Vijonas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Esė Met muziejaus tinklalapyje
- Teito galerijos informacija
- Encyclopaedia Britannica
- Čekiškas kubizmas