Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
54°56′34″š. pl. 23°38′45″r. ilg. / 54.9427°š. pl. 23.6459°r. ilg.
 | |
|---|---|
| Vaizdas:Naujoji Kulautuvos bažnyčia.jpg | |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno II |
| Savivaldybė | Kauno rajonas |
| Gyvenvietė | Kulautuva |
| Adresas | Pušyno g. 23 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 2021 m. |
Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovėjo Kulautuvoje. Liaudies architektūros formų. Iki 1940 m. buvo vadinama Kulautuvos šv. Petro Išvadavimo bažnyčia, parapija taip vadinama ir dabar.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kulautuvoje 1930 m. įsikūrė vienuolės Darbo seserys. 1931 m. pradėjo veikti jų privati koplyčia. 1932 m. ji perkelta į naują vietą ir tapo vieša. 1940 m. koplyčia padidinta (arch. Adolfo Netyksos projektas), jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Vardo statusas. Priklausė Raudondvario parapijai, vėliau įkurta Kulautuvos parapija. Iki 1987 m. klebonavo Juozapas Frainas (1911–1987), po Antrojo pasaulinio karo nuteistas.
2012 m. spalio 4 d. bažnyčią nuniokojo gaisras – sudegė pastato vidus su ten buvusiais unikaliais, iš medžio drožinėtais paveikslais, taip pat sunaikinta pusė stogo. Nenukentėjo šalia stovinti varpinė. Įtarta, kad bažnyčia buvo padegta, apliejus jos sienas degiu skysčiu.[1] Įrengta laikinoji bažnyčia Poilsio g. 10 (priešais seniūniją).
2018 m. gegužės 21 d. buvo pradėti atstatymo darbai. Nauja bažnyčia buvo atidaryta tikintiesiems 2021 m. birželio 13 d.[2]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senoji bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su žemesne penkiasiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriuje palaidoti Kulautuvos klebonai J. Frainas ir Gustavas Gudanavičius (1911–1991).
Naujosios bažnyčios projektas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2017 m. pradžioje bendruomenei pristatytas naujos Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios projektas. Naujoji parapijos bažnyčia projektuojama pastatyti ant senosios bažnyčios pamatų, išlikusių po gaisro. Joje numatyta apie pusantro šimto sėdimų vietų. Projekto vadovas – architektas Darius Jakubauskas.[3]
Šventoriuje pastatytame informaciniame stende pristatomas bažnyčios projektas. Sklype išlikusi senoji varpinė savo formomis atitinka projektuojamos bažnyčios architektūrą. Jos planas kryžiaus formos. Pagrindinė nava su stogo konstrukcija numatyta taisyklingo šešiakampo formos, tokiu būdu sutelkianti tikinčiuosius arčiau altoriaus, sukurianti reikiamas akustines savybes. Kylančių medinių plokštumų pagrindinė nava suteikia iškilmingumo ir išskirtinės erdvės suvokimo. Bažnyčios siluetas užbaigiamas šviesos bokštu – karūna, simbolizuojančia Švč. M. Marijos karūnavimą ir akcentuoja šios parapijinės bažnyčios titulą.
Bažnyčios chorui numatytas specialus balkonas. Šoninėse navose suprojektuotos koplyčia ir krikštykla, pagrindinėje ašyje – altorius, šalia – sakykla ir kunigų sėdės. Planuojama įrengti dvi zakristijas: vieną kunigams, kitą – vaikams. Bažnyčios grindims bus naudojamos deginto ir šlifuoto akmens juostos, sienų apdailai – natūrali mediena.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Senoji bažnyčia, 2011 m. -
Varpinė -
Po 2012 m. gaisro -
Kunigų J. Fraino ir G. Gudavičiaus kapai -
Vieta naujajai bažnyčiai -
Bažnyčios projektas skelbimų lentoje -
Statoma bažnyčia, 2019 m. ruduo
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Padegėjai suniokojo Kulautuvos bažnyčią Archyvuota kopija 2012-10-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ IŠ PELENŲ PAKILUSI KULAUTUVOS BAŽNYČIA – JAUKI IR ŠIUOLAIKIŠKA. Kauno diena. 2021-06-15. Nuoroda tikrinta 2024-01-30.
- ↑ Kulautuvos bendruomenė pasiryžo statyti bažnyčią
