Lucko kunigaikštystė
Луцьке князівство Lucko kunigaikštystė | ||||
Haličo-Voluinės dalis (1227-1323) LDK dalis (1323-1393) | ||||
| ||||
Sostinė | Luckas | |||
Kalbos | senoji slavų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atsiskyrė nuo Voluinės | 1154 m., 1154 | |||
- Prijungta prie LDK | 1393 m. | |||
Lucko kunigaikštystė (ukr. Луцьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII – XIV amžiais Voluinės istoriniame regione, dab. Ukrainos Voluinės srityje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemes aplink Lucką bandyta kaip atskirą valdą išskirti jau 1097 m., kuomet Voluinės kunigaikštis Sviatopolkas Iziaslavičius ją davė valdyti Davidui Sviatoslavičiui. Tačiau netrukus ši valda panaikinta. Kunigaikštystės pradžia laikoma 1154 m., kuomet čia ėmė valdyti Voluinės Iziaslavičių šakos atstovas Jaroslavas.
Toliau valdė jo sūnūs. Antrasis sūnus Mstislavas 1226 m. perleido kunigaikštystę Haličo-Voluinuinės valdovui Danieliui Haličiečiui[1], tačiau čia ir toliau liko valdyti jo įpėdiniai.
1323 m. kunigaikštystę prie LDK prijungė Gediminas, kuris čia pasodino savo sūnų Liubartą. Po šio valdė sūnus Teodoras. Po šio mirties 1387 m. kunigaikštystė panaikinta.
Kunigaikščiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvieji kunigaikščiai priklausė Voluinės Monomachovičių (Iziaslavičių) atšakai:
- Jaroslavas Iziaslavičius (1157–1180)
- Ingvaris Jaroslavičius (1180–1220)
- Mstislavas Jaroslavičius (1220–1226)
- Haličo-Voluinės sudėtyje:
- Ivanas Mstislavičius (1226–1227)
- Jaroslavas Ingvarevičius (1227–1228)
- Vasilko Romanovičius (1228–1239)
- Rostislavas Michailovičius (1239–1243)
- Andrėjus Jurjevičius (1313–1323)
- LDK sudėtyje:
- Liubartas Gediminaitis (1323–1383)
- Teodoras Liubartaitis (1383–1387)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|