M1917

M1917
Tipas	Lengvasis tankas
Kilmės šalis	JAV
Tarnavimas
Naudotas	1918–30 m.
Naudoja
Naudojo	JAV
Karai
Gamyba
Dizainas
Projektuotas	1917 m.
Gamintojas
Kaina
Gaminama	{{{Gaminama}}}
Variantai
Pagaminta	950
Specifikacijos
Svoris	7,25 tonos
Ilgis	5 m
Plotis	1,79 m
Aukštis	2,31 m
Įgula	2
Šarvai	7–16 mm
Pirminė ginkluotė	37 mm Puteux patranka, arba 6 mm M1895 Colt-Browning kulkosvaidis, kuris vėliau pakeistas 8 mm M1919 Browning kulkosvaidžiu
Antrinė ginkluotė
Variklis	benzininis 4 cilindrų vandeniu aušinamas Buda HU variklis.
Galios/Svorio santykis	5.6 AG/t
Transmisija	mechaninė pavarų dėžė su 4 bėgiais pirmyn ir 1 atgal.
Važiuoklė
Kuro talpa	30 galonų (apie 114l)
Veikimo nuotolis	48 km
Greitis	8 km/h

M1917 – amerikiečių lengvasis tankas, gamintas pagal prancūzišką Renault FT licenziją bei tapęs pirmuoju masiškai gamintu amerikietišku tanku. Jis pradėtas gaminti pačioje I pasaulinio karo pabaigoje, iš viso buvo užsakyta 4400 vnt., tačiau spėta pagaminti tik apie 950, bet ir tiek į karo veiksmus nespėjo atvykti. Apie 1920 m. įtraukti į tarnybą, nuo 1930 m. palaipsniui pradėti nurašyti.

Istorija

1917 m. JAV įsijungė į karą Europoje Antantės pusėje. Atsiųstos į Europą amerikiečių ekspedicinės pajėgos neturėjo nė vieno tanko, tačiau jų poreikis kovoje buvo milžiniškas. Generolas John Pershing, vadovavęs amerikiečių pajėgoms, karo metu nusprendė kuo greičiau šią spragą užkamšyti. Su anglais pasirašoma sutartis dėl bendro sunkiųjų tankų sukūrimo projekto, su prancūzais nutariama pradėti jų lengvojo tanko Renault FT gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Bendrą su prancūzais tanko projektą pavadinę „6 tonų specialaus traktoriaus sukūrimo projektu“, amerikiečiai perdavė gautus brėžinius privačioms bendrovėms. Tačiau buvo susidurta su didele problema, Renault brėžiniai daryti naudojant metrinę matų sistemą, tuo tarpu amerikiečiai naudojo imperinę matų sistemą.

Įkurta JAV lengvųjų tankų brigada tikėjosi pirmųjų 300 vnt. M1917 sulaukti jau 1918 m. balandį, bet dėl matavimo vienetų skirtumo brėžiniuose, juos pasirengta gaminti tik metų pabaigoje, lapkritį. Dėl tokių nesklandumų, prancūzai JAV korpusą vasarą aprūpino 144 Renault FT lengvaisiais tankais.

Jau pasibaigus karui: Van Dorn Iron Works, Maxwell Motor co ir C. L. Best. co pagamino apie 950 M1917. 374 vnt. turėjo 37 mm patranką, 526 vnt. kulkosvaidį, 50 vnt. vado tankų buvo aprūpinti radijo įranga.

Be 950 M1917 amerikiečiai iš karo atsivežė į JAV dar apie 200 Renault FT.

M1917 ir Renault FT skirtumai

Išoriniai

• Dujų išmetimo vamzdis kairėje pusėje, o ne dešinėje.
• Perprojektuotas sustiprinimas ginklo mechanizmo apsaugai ties bokšteliu.
• Plieniniai vikšro įtempimo ratai, vietoje prancūzų naudotų medinių su plieno apvadu.
• Padidintas matymo liukas vairuotojui.
• Nepagamintas nė vienas M1917 su apvalios formos bokšteliu, tik daugiakampiai.
• Šiek tiek pakeistas priekinis tanko šarvas.

Vidiniai

• Pagerinta pertvara, skirianti variklio skyrių nuo įgulos sekcijos.
• Vietoje originalaus Renault variklio buvo įdiegtas vietinis Buda variklis, išvystęs 42 AG.
• Pakeista tanko aušinimo sistema, sukeliant didesnį slėgį aušinimo vandens, taip saugant sistemą nuo užvirimo.
• Liukas, skirtas vairuotojo matymui, pakeltas 51 mm aukščiau, nes amerikiečių kariai buvo aukštesni už prancūzus.

Operacijos

1920 m. birželį iš karo Europoje sugrįžęs tankų korpusas buvo išformuotas, tankai perduoti pėstininkams. Dalis tankų užkonservuojami, dalis sunaikinama.

1927 m. penki M1917, su JAV jūrų pėstininkų ekspedicinėmis pajėgomis, buvo išvežti į Tiandziną. 1928 m. kariai sugrįžo, žinių apie tankų panaudojimą nėra.

1932 m. birželio mėnesį 6 tankai dalyvavo JAV sostinėje Vašingtone vykusiame I pasaulinio karo veteranų marše.

1940 m. Kanados ginkluotosios pajėgos nusipirko 250 šių tankų, už metalo laužo kainą (apie 240 dolerių už vienetą), su tikslu juos panaudoti vietoje taikinių vykdant karių apmokymus.

Išlikę tankai

Šiuo metu užfiksuoti išlikę dvidešimt M1917 tankų.