Marcijonas Povilas Jurgaitis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Marcijonas Povilas Jurgaitis (1855 m. sausio 15 d. Satkūnuose – 1926 m. balandžio 5 d. Šiluvoje, palaidotas šalia Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios) – kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą organizatorius ir jos platintojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Jelgavos gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Prieš įstodamas į seminariją slapta mokė sodžiaus vaikus lietuviškai skaityti ir buvo už tai rusų valdžios nubaustas.
Į kunigus įšventintas 1881 m. Dirbo vikaru Skirsnemunėje ir Pasvalyje. 1883–1889 m. gyveno Palangoje – buvo bažnyčios vikaras ir progimnazijos kapelionas.
Bendradarbiavo su Jonu Šliūpu, kuris jį rekomendavo Martynui Jankui kaip galintį organizuoti “Aušros“ ir kt. lietuviškų knygų gabenimą iš Klaipėdos ir Nemirsetos apylinkių į Palangą. Patikimi pagalbininkai buvo knygnešiai tėvas ir sūnus Neimantai (gyv. Kunigiškių kaime, netoli Palangos), kurie jam pargabendavo “Aušrą“, vėliau “Šviesą“, Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą, taip pat religinės literatūros (maldaknygių, giesmynų). Spaudinių atveždavo ir pažįstami žvejai. Kartais su knygnešiais važiuodavo ir pats Marcijonas Povilas Jurgaitis. Pargabentą spaudą išsiuntinėdavo prenumeratoriams pagal Martyno Jankaus duotus adresus, taip pat perduodavo knygnešiams į kitas Lietuvos vietas bei į Liepoją. Į tolimesnes vietas siųsdavo paštu arba su patikimais vežėjais. Į Mosėdį kunigui Antanui Vytartui nugabendavo Ona Pleškaitė. Daug knygų išdalydavo nemokamai.
Turėjo bendraminčių bei pagalbininkų ir tarp kunigų, tai – Domininkas Tumėnas ir Juozas Lideikis. Rokiškyje kunigavęs D. Tumėnas užsisakydavo iki 300 “Šviesos“ egzempliorių. 1889–1893 m. buvo Skaistkalnės (Latvija) klebonas, vėliau klebonavo Vecpilėje, Livenhofe. Čia taip pat nemokamai platino katalikiškus leidinius latvių kalba.
Vėliau buvo Kauno kunigų seminarijos kapelionas, nuo 1903 m. – Šiluvos klebonas, rūpinosi Šiluvos koplyčios statyba. Nuo 1890 m. bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, vėliau “Vilniaus žiniose“, “Viltyje“, “Vienybėje“. Atskiru leidiniu (1906 m.) išleista jo knygelė apie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką.
Atmintinos vietos ir paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapas ir antkapinis paminklas Šiluvoje.