Pereiti prie turinio

Mario Vargas Llosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marijus Vargasas Ljosa
isp. Jorge Mario Pedro Vargas Llosa
Mario Vargas Llosa 2016 m.
Gimė 1936 m. kovo 28 d. (88 metai)
Arekipa, Arekipos provincija, Peru
Tautybė peruietis, ispanas
Tėvas Ernesto Vargas Maldonado
Motina Dora Llosa Ureta
Sutuoktinis (-ė) Julia Urquidi
(1955–1964),
Patricia Llosa
(nuo 1965)
Vaikai Álvaro Vargas Llosa,
Gonzalo Vargas Llosa,
Morgana Vargas Llosa
Veikla rašytojas
Žymūs apdovanojimai

2010 m. Nobelio literatūros premija,
2011 m. Actekų erelio ordinas[1]

Vikiteka Mario Vargas Llosa
Parašas

Chorchė Marijus Pedras Vargasas Ljosa (isp. Jorge Mario Pedro Vargas Llosa; g. 1936 m. kovo 28 d.) – perujiečių rašytojas, politikas, žurnalistas, esėistas ir Nobelio literatūros premijos laureatas (2010 m.).[2] Gimė Peru. Vienas svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų. Kai kurie kritikai mano, kad jis turėjo didesnę įtaką ir auditoriją nei bet kuris kitas iš Lotynų Amerikos bumo rašytojų. Švedijos akademija jam suteikė Nobelio literatūros premiją už „jo galios struktūrų kartografiją ir asmenybės pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo energingus vaizdus“.[3]

Mario Vargas Llosa išgarsėjo po 1960 m. tokiais romanais kaip „Didvyrio laikas“ (La ciudad y los perros, pažodžiui Miestas ir šunys, 1963/1966 m.[4]), „Žaliasis namas“ (La casa verde, 1965/1968 m.) ir „Pokalbiai katedroje“ (Conversación en la catedral, 1969/1975 m.). Jis taip pat reiškėsi kaip literatūros kritikas ir žurnalistas. Tarp jo romanų yra komedijos, detektyvai, politiniai trileriai ir istoriniai romanai. Pagal romanus „Kapitonas Pantoja ir Specialioji tarnyba“ (1973/1978) bei „Teta Julija ir scenaristas“ (1977/1982 m.) buvo sukurti filmai.

1990 m. jis „sugalvojo frazę kuri apkeliavo pasaulį“ paskelbdamas per Meksikos televiziją, kad „Meksika yra tobula diktatūra“. Per kitą dešimtmetį ši frazė tapo priežodžiu.

Dauguma Mario Vargas Llosos kūrinių remiasi jo paties suvokimu, kokia yra Peru visuomenė, ir asmenine jaunystės patirtimi. Tačiau laikui bėgant jo akiratis išsiplėtė ir jis pradėjo rašyti apie kitas pasaulio dalis. Savo esė kūriniuose jis kritikavo nacionalizmą įvairiose šalyse, tarp jų Bosnijoje, Kroatijoje ir Serbijoje[5]. Kitas per jo karjerą besitęsiantis pokytis buvo perėjimas nuo modernizmo prie kartais žaismingo postmodernizmo stiliaus.

Kaip dauguma Lotynų Amerikos rašytojų, Mario Vargas Llosa buvo politiškai aktyvus per visą karjerą. Jo pažiūros iš kairiųjų tapo liberaliomis ir net šiek tiek konservatyviomis. Nors jis iš pradžių rėmė Fidelio Kastro revoliucinę vyriausybę, bet jo iliuzijos apie Kubos autoritarinį režimą išsisklaidė. 1990 m. dalyvavo Peru prezidento rinkimuose su centro-dešine Frente Democrático (FREDEMO) koalicija, bet pralaimėjo Alberto Fujimori.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Lo más visto“. <a rel="external" href="http://us.cnn.com/". 2011 m. kovo 4 d.
  2. ↑ „Peru's Mario Vargas Llosa wins Nobel Literature Prize“. London: The Independent. 2010 m. spalio 7 d.
  3. ↑ „The Nobel Prize in Literature 2010“. Nobelprize. 2010 m. spalio 7 d. Nuoroda tikrinta October 7, 2010.
  4. ↑ Pirmi metai – išleidimas originalo kalba, antri – anglų.
  5. ↑ Kordić 2005, pp. 265–268.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mario_Vargas_Llosa&oldid=7382285"