Megidas

Megidas ‏מגידו

Tel Megido kalva
Megidas
Koordinatės	32°35′07″ š. pl. 35°11′04″ r. ilg. / 32.58528°š. pl. 35.18444°r. ilg. / 32.58528; 35.18444
Vieta	Šiaurės apygarda, Izraelis
Regionas	Levantas
Istorija
Pastatytas	~5–6 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas	po 450 m. pr. m. e.
Laikotarpis	senovė
Tauta	Izraelio karalystė, Kanaanas
Informacija
Kasinėjimų datos	1903–1905, 1925, 1960, 1966, 1967, 1971, 1994–
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1108

Megidas (hebr. ‏מגידו‏‎ = Megiddo, sen. gr. Μεγιδδώ, Μαγεδών, akad. Magiddu, Magaddu) – senovės Palestinos miestas, stovėjęs dabartiniame Izraelyje, 29 km į pietryčius nuo Haifos, šalia Esdraleono lygumos,^[1] prie Megido kibuco. Dėl savo strateginės padėties tai buvo svarbus karinis ir prekybinis centras.

Megidas gyvenamas nuo neolito laikų, seniausias kultūrinis sluoksnis datuojamas ~5 tūkstantmetį pr. m. e.^[2] Senovėje per Megidą ėjo prekybiniai keliai iš Egipto, Mesopotamijos, Jeruzalės, Finikijos (vadinamasis „jūrų kelias“ Via Maris). 1468 m. pr. m. e. Megidą užkariavo Tutmozio III vadovaujami egiptiečiai. Vėliau izraelitai miestą atkariavo, o karaliaus Saliamono laikais čia įkurtas svarbus karinis centras. Megidą X a. pr. m. e. buvo užkariavęs Egipto faraonas Šešonkas I, o 609 m. pr. e. čia žuvo Judėjos karalius Jošijas, stabdęs faraono Necho II žygį Asirijon (Megido mūšis). Paskutiniai miesto gyvybės ženklai rasti iš maždaug 450 m. pr. m. e. laikotarpio.^[1] III a. netoliese pastatyta bažnyčia.

1918 m. ties Tel Megidu įvyko Pirmojo pasaulinio karo mūšis tarp britų ir Osmanų armijų.^[1]

Megido archeologinė vieta (Tel Megido piliakalnis) pradėta kasinėti nuo 1903–1905 m. Rastos pastatų (įskaitant šventyklą, gausias arklides) liekanos, gausi keramika, ~400 finikietiškų dramblio kaulo dirbinių.^[1] Archeologinis kompleksas paskelbtas nacionaliniu parku ir UNESCO pasaulio paveldo objektu (nuo 2005 m.).^[3]

Nuo Megido pavadinimo Har Məgīddō („Megido kalnas“) kildinamas mitinio pasaulio pabaigos mūšio Armagedono pavadinimas.^[1]