Paberžė
Kitos reikšmės – Paberžė (reikšmės).
| Paberžė | ||
|---|---|---|
| ||
  Paberžė |
||
| 54°56′35″š. pl. 25°14′10″r. ilg. / 54.943°š. pl. 25.236°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Paberžės seniūnija | |
| Gyventojų | 453 | |
 Vikiteka |
Paberžė | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Podbrzezie | |
Paberžė – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo Vilniaus, prie kelio į Giedraičius. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.) ir kapinės, veikia 2 gimnazijos („Verdenės“ ir S. Kostkos), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas (LT-14031), istorijos muziejus, kultūros centras, socialinės globos namai. Į pietryčius nuo Paberžės yra Europos centras.
Paberžė įsikūrusi Musės aukštupyje (prie Daulios), Aukštaičių aukštumos pietiniame kalvyne. Pro kaimą eina kelias 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai , prasideda 5230 Paberžė–Barskūnai–Medžiukai , 5207 Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė , 2812 Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė .
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XVI a. minimas Beržų dvaras, prie kurio augantis miestelis dėsningai pavadintas Paberže.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose yra paminėta 1484 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia, 1503 m. buvo įkurta parapija.[3] XVI a. kaimas minimas kaip Beržai. 1650−1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai – atgailos kanauninkai.[4] XIX a. Paberžė – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.[5]
Apie 1900 m. minimas Paberžės dvaras, kuriame vykdavo bulių kautynės. Paberžė smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą. Išliko tik senojo gyvenvietės centro kontūrai (išplėstos gatvės formos aikštė) ir keli senesni pastatai prie jos. Sovietmečiu kaimas atstatytas, jame veikė „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų įmonė.
2013 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalio Grybauskaitės dekretu Nr. 1K-151 patvirtintas Paberžės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Paberžės valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
| 1925–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
| 1939–1948 m. | Vilniaus apskritis | |
| 1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
| 1950–1962 m. | Paberžės apylinkės centras | Nemenčinės rajonas |
| 1962–1995 m. | Vilniaus rajonas | |
| 1995– | Paberžės seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1897 m.sur. | 1905 m.[6] | 1931 m.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 688 | 290 | 673 | 486 | 854 | 983 | ||
| 1980 m.[11] | 1986 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | ||
| 950 | 1 171 | 1 162 | 986 | 919 | 453 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Henrikas Grigonis (1889–1955), kino ir teatro aktorius
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 674
- ↑ „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Paberžės“. vrsa.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-28. Nuoroda tikrinta 2016-04-29.
- ↑ Paberžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 198 psl.
- ↑ Podbrzeź (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 364 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Paberžė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 726 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Paberžė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 395 psl.
- ↑ Paberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 257
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Paberžė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 180 psl.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GIEDRAIČIAI – 16 km GLITIŠKĖS – 6 km |
Visalaukė I – 9 km |
| ||||||||
| ANAVILIS – 1 km Barskūnai – 8 km MAIŠIAGALA – 18 km |
|
Eitminiškės – 11 km NEMENČINĖ – 22 km | |||||||||
| Pikeliškės – 7 km DIDŽIOJI RIEŠĖ – 18 km VILNIUS – 32 km |
|||||||||||
