Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

54°43′25.03″ š. pl. 24°3′12.74″ r. ilg. / 54.7236194°š. pl. 24.0535389°r. ilg. / 54.7236194; 24.0535389

Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Prienų
Savivaldybė	Prienų rajonas
Gyvenvietė	Pakuonis
Adresas	Tylioji g. 18
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1883 m.
Stilius	istorizmas

Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Prienų rajone, Pakuonio miestelyje, Kuonės (Nemuno kairiojo intako) dešiniajame krante.

Pakuonio bažnyčioje švenčiami šv. Petro ir Pauliaus, Žolinės (Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų) atlaidai. Parapijoje veikia Piliuonos koplyčia.

Istorija

Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla.

Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys nuo 1895 m. rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, knygnešius.

1898 m. per kratą atimti kunigo J. Šmulkščio rankraštiniai pamokslai, rašyti lietuviškai. Jis dvejus metus gyveno ištremtas Odesoje. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1910 m. įsteigta biblioteka - skaitykla.

Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apsaugota nuo didesnių galimų nuostolių. Rusams besirengiant susprogdinti bokštą, klebonas Justinas Staugaitis, vėliau Telšių vyskupas, sutarė pats bokštą nugriauti. Buvo nuardyta bokšto viršūnė, o bažnyčia liko „sveika".

Tarpukariu bokštas buvo atstatytas pagal inžinieriaus Antano Macijausko parengtą rekonstrukcijos projektą. Virš nišos su skulptūra buvo suprojektuotas stačiakampis langas, virš jo laikrodis, o bokšto viršūnėje – varpinė. Projektas buvo kiek pataisytas (atsisakyta laikrodžio įkomponavimo, varpinės; pakeista bokšto smailės forma).

1944 m. sunaikinti klebonijos trobesiai, apgadinta bažnyčia (susprogdintas bokštas, sudegė stogas, šoniniai altoriai, vargonai). Dauguma svarbiausių atstatymo darbų atlikti iki 1949 m. Kiti darbai tęsėsi iki XX a. 8-o dešimtmečio, bet bokštas nebuvo atstatytas. Jo vietoje viršuje ant stogo pristatytas tik mažas bokštelis (iš pradžių medinis).

Klebonas Pranas Lingys 1975 m. bažnyčią suremontavo. Jis persekiotas už tai, kad ant bažnyčios piliorių darbininkams leido nupiešti Gediminaičių stulpus.

2013 m. bažnyčia buvo remontuojama, perdažoma.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, su bokšteliu, žemesne apside ir šoniniais priestatais, trinavė. Statyta iš plytų, tinkuota.

Bažnyčia neteko savo bokšto du kartus, I ir II pasaulinių karų metais. Dabartinis mažas bokštelis viršuje apkaltas skarda. Apatinė išsikišusi anksčiau stovėjusio bokšto dalis virtusi stačiakampiu prieangiu. Virš jo įrengtas pusapskritis choro langas. Šoninius fasadus skaido dviejų pakopų kontraforsai. Smailiaarkiai aukšti langai remiasi į paaukštintą cokolį. Šoninius fasadus ir apsidę juosia dantytas frizas. Interjere vidurinioji nava perdengta medinėmis cilindrinio skliauto lubomis, šoninių navų ir presbiterijos lubos žemesnės. Navas skiria trys poros piliorių, sienas skaido piliastrai.