Paprastasis lazdynas

Corylus avellana

Paprastojo lazdyno (Corylus avellana) krūmai

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Hamameliažiedžiai ( Hamamelididae)
Šeima:	Beržiniai ( Betulaceae)
Gentis:	Lazdynas ( Corylus)
Rūšis:	Paprastasis lazdynas ( Corylus avellana)

Binomas

Corylus avellana
L., 1753

Sinonimai

Corylus sylvestris Salisb.

Paprastojo lazdyno paplitimas

Paprastasis lazdynas, lazdynas (Corylus avellana) – beržinių (Betulaceae) šeimos, lazdynų (Corylus) genties, lapus metantis vienanamis augalas.

Lazdyno piesteliniai žiedai pasislėpę pumpuruose, iš kurių kyšo raudonos purkos

Paplitimas

Tai vietinis augalas Europoje ir vakarų Azijoje. Vakaruose savaime paplitęs nuo Britų salų, šiaurėje arealas nusidriekia iki centrinės Skandinavijos, rytuose iki vidurio Uralo kalnų, Europos pietuose arealas apima Iberijos pusiasalį, Apeninų pusiasalį, Graikiją, vakarų Azijoje arealas apima Mažąją Aziją, Kaukazą, Kipro salą ir šiaurės vakarų Iraną. Kaukaze pasitaiko augančių kalnuose 2100–2300 metrų aukščio altitudėse.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos krūmedžių rūšis. Nors ir netolygiai, bet paplitę ir dažni visoje Lietuvoje. Vidutiniškai reiklus dirvožemiui. Auga įvairios mechaninės sudėties vidutinio derlingumo ir derlinguose vidutinio drėgnumo ir drėgnokuose dirvožemiuose, bet ypač mėgsta karbonatingus priemolius, juodžemį su daug organinių medžiagų. Paprastai aptinkami lapuočių ir mišriųjų medynų su egle trake, jų šlaituose. Gausiai išauga raguvose, kirtimuose, palaukėse. Vidutiniškai reiklus šviesai, nors tankiuose medynuose menkai dera ir neilgai išgyvena, taip pat menkai dera augdami smėlingame dirvožemyje. Neretai apšąla žiedai, o šaltomis žiemomis – ir šakos. Sausras pakenčia neblogai. Užterštam orui atsparus.

Požymiai

Pilkai ar gelsvai rusva su tamsiomis skersinėmis juostelėmis, negiliai, išilgai suskilinėjusia žieve, išaugantis krūmas arba rečiau medis. Jauni ūgliai apaugę liaukingais plaukeliais, apvalūs, gelsvai pilkai rudi su šviesiomis lenticelėmis. Pumpurai pražanginiai, išsidėstę dviem eilėmis, kiaušiniški, iki 5 mm ilgio, 3 mm skersmens, šiek tiek suploti, buki, rausvai žali ar rausvai rudi. Lapai dideli – 6–12 cm ilgio, 5–9 cm pločio, abipus plaukuoti, beveik apskriti, trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis, dvigubai pjūkliškai dantytu lapo pakraščiu, giliai širdišku pamatu, ryškiai žalia viršutine ir kiek šviesesne apatine puse, matiniai. Lapkotis plaukuotas, trumpas, iki 2 cm ilgio. Paprastojo lazdyno Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai (vyriškas žiedas) žiedai žirginiuose, kurie išauga vasarą. Žiedas iš 4 kuokelių ir 2 pažiedėlių, suaugusių su dengiamuoju žvyneliu. Žirginyje iki 25 kuokelinįų žiedų. Patys žirginiai geltonos ar gelsvai rusvos spalvos, ritiniški ir nusvirę, pavieniai ar susitelkę po kelis krūmo šakelių viršūnėse 4–6 cm, kartais iki 8 cm ilgio, ir 0,5 cm skersmens. Piesteliniai (moteriški žiedai) žiedai po 2 dengiamųjų žvynelių pažastyse, susitelkę į mažas galvutes, iš kurių pavasarį kyšo rausvų purkų kuokšteliai 2–3 mm ilgio. Purkų viršūnėlės pasirodo dar nepradėjus sklaidytis to paties krūmo žiedadulkėms, kurias perneša vėjas. Apyžiedis smulkus, iš kelių suaugusių lapelių. O visaverčiai riešutai užauga įvykus kryžmadulkai.

Lazdyno riešutas

Vaisius ovalios arba kiek pailgos, kiek suplotos formos – kietu sumedėjusiu, tvirtu kevalu riešutas 1,5–2,7 cm ilgio ir 1,1–2 cm skersmens, apgaubtas lapų gožele. Jie būna po 2–7 kekėse, kartais pavieniai. Riešutai prinoksta rugpjūčio arba rugsėjo mėn. ir iškrenta iš goželių. Prinokusių kevalas paruduoja su šviesesniu ar tamsesniu atspalviu. 1000 riešutų sveria apie 2 kg, rinktinių – apie 5 kg. Riešutai labai maistingi ir skanūs.

Iki 50 proc. riešutų svorio sudaro branduoliai; juose yra iki 70 proc. riebalų, 16 proc. baltymų, 3,5 proc. cukrų (daugiausia sacharozės), 30–50 mgproc. askorbo rūgšties, vitaminų B1, E ir kt.

Riešutai valgomi švieži ar kiek pakepinti, iš jų spaudžiamas aliejus, kuris vartojams konditerijoje, kosmetikoje, lakų, dažų gamyboje, o iš išspaudų gaminama chalva. Lazdynų riešutai – labai vertingas maisto produktas. Nuo seno riešutų dedama į duoną, pyragus, saldumynus. Lazdynų riešutais maitinasi ir įvairūs gyvūnai, tai pirmiausia paprastosios voverės, įvairios miegapelės ir Lietuvos gamtoje gyvenantys kai kurie peliniai graužikai. Tik ką sunokusius riešutus renka ir po mišką išslapsto kėkštai, riešutinės.

Produkcija:

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Turkija	800
Italija	111
JAV	29
Azerbaidžanas	27
Ispanija	24
Gruzija	18
Iranas	18
Kinija	16
Prancūzija	5
Lenkija	3

Matmenys

Auga sparčiai. Išauga kaip didelis 5–7 m, kartais iki 10 m aukščio krūmas, dažnai su keletu stiebų, ir labai retai išauga kaip medis. Nors ir labai retai, bet pasitaiko dar aukštesnių, iki 14 m aukščio krūmų.

Žydėjimas

Tai anksčiausiai pražystantis savaiminės Lietuvoje dendrofloros krūmedis. Pagal paprastojo lazdyno žydėjimo pradžios laiką, yra sprendžiama ankstyvojo pavasario pradžia. Paprastai Lietuvoje gali pradėti žydėti įvairių pavasario laikotarpiu – dažniausiai kovo ar balandžio mėn., prieš sprogstant lapams, bet vidutinė žydėjimo pradžios data apie kovo 23 dieną. Nors ir retai, bet kartais sužydi ir vasario mėnesį.

Dauginimasis ir plitimas

Dažniausiai dauginamas ar dauginasi sėklomis, jo riešutus išnešioja paukščiai ir žvėreliai. Taip pat plinta kelmų ataugomis ir negausiai atlankomis. Šaknų atžalos išauga retai ir galbūt tik pažeidus šaknis arba nukirtus krūmą.

Palyginus tai trumpaamžiai augalai. Iš sėklos kilęs lazdynas išgyvena apie 60–100 metų. Derėti pradeda 5–10 augimo metais, kartais nuo 4 metų, o gausus derlius pasitaiko kas 3–5 m.

Veislės

Populiaresnės veislės:

„Aurea“ – jauni lapai aukso geltonumo, vėliau tampa gelsvai žaliais.
„Contoria“ – ūgliai ir šakelės išsilanksčiusios.
„Cosford“ – skanūs, saldūs riešutai.
„Fuscorubra“ – lapai, žirginiai ir vaisiai raudonai purpuriniai.
„Heterophylla“ – lapai giliai plunksniškai iškarpyti.
„Pendula“ – šakos nusvirusios.
„zimmermannii“

Ligos

Pavojingiausias paprastiesiems lazdynams kenkėjas – riešutinis vaisiastraublis (Curculio nucum). Lazdynui mezgant, jie į vaisius padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos suryja branduolį. Riešutinis vaisiastraublis naikinamas purškiant šį krūmą specialiais chemikalais balandžio mėnesį, taip pat būtina surinkti ir sudeginti pažeistus riešutus, kurie prasčiau laikosi ir nukrenta papurtant krūmą. Taip pat lapus ir ūglius naikina sidabražvynis lapinukas (Phyllobius argentatus). Jie naikinami purškiamaisiais fungicidais. Daug riešutų prarandama ir dėl grybelio vadinamo pilkoju pelėsiu (Botrytis cinerea). Tada purškiama pavasarį bordo mišiniu, vėliau – fungicidais ir šalinami pažeisti jo vaisiai bei lapai.

Ekologinė reikšmė

Lazdynas reguliuoja drėgmę, lapais gerina dirvožemį. Tinka šlaitams sustiprinti, apsauginėms juostoms įrengti.

Auginimo istorija

Kultūrinės veislės yra kilusios iš šios rūšies ir sukryžminus šią rūšį su kitomis lazdyno rūšimis. Dabar auginamos lazdyno formos su geltonais, raudonais bei karpytais lapais, yra nemažai kultūrinių atmainų.

Panaudojimas

Mediena tinka lenktiems baldams, lankams gaminti. Jauni, ilgi ir tiesūs lazdyno stiebai tinkami meškerykočiams ir naudojami pynimui. Šie krūmedžiai auginamas sodybose, parkuose.

Gydomosios savybės ir liaudies medicina

Gydomoji medžiaga – tai jo lapai, stiebų žievė, pats riešuto branduolys, žirginys. Paprastojo lazdyno lapuose daug glikozidų, eterinių aliejų, sacharozės, palmitino rūgšties. Jo žievėje tanidų, lignocerilinio alkoholio, betulino ir kitokių medžiagų.

Paprastojo lazdyno riešutai kaip ir migdolai bei graikiniai riešutai, rekomenduojami sergantiesiems diabetu. Be to, jie skatina lytinį bei protinį aktyvumą, stiprina žarnyną. Septyni – aštuoni riešutai kartu su medumi padeda įveikti ir įsisenėjusį kosulį.

Pavadinimas

Mokslinio, lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707–1778 metais. Paprastojo lazdyno lotyniško junginio dalis Corylus yra kilęs iš graikiško žodžio corys, reiškiančio šalmą, kuris puikiai apibūdina riešutą.

Mitologija

Paprastasis lazdynas labai svarbus senos Europos gyventojų mitologijoje. Jis simbolizuoja gyvenimą, meilę, vaisingumą, nemirtingumą. Pagonys ir vėliau krikščionys mirusiems dėdavo į kapą paprastojo lazdyno šakeles.