Prūsų Ylavos apskritis

Prūsų Ylavos apskritis
Preußisch Eylau

←

1818 – 1945

→

Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.

Valstybė

Prūsijos karalystė

Apygarda

Karaliaučiaus apygarda

Administracinis centras

Prūsų Ylava

Valsčius

10 (1818)

Plotas

1 200 km²

Ylavos apskritis (vok. Landkreis Preußisch Eylau) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje, Aistmarių pakrantėje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Prūsų Ylava.

Istorija

Apskrities teritorijoje būta daug gamtos paminklų, baltų dievų kultui skirtų šventųjų ąžuolų, liepų. Vien Toravos apylinkėse iki 1945 m. buvo 417 senų liepų. Gausu aukų, arba velnio, akmenų.

1818 m. apskrities plotas buvo 1200 km², 1939 m. 1228 km². Apskrityje buvo 3 miestai: Prūsų Ylava, Kroicburgas ir Landsbergas, 10 valsčių, 111 seniūnijų.

1945 m. diduma apskrities teritorijos atiteko TSRS, joje sudarytas Kaliningrado srities Bagrationovsko rajonas, pietinis pakraštys atiteko Lenkijai.

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. apskrityje gyveno 50 269 žmonės. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:^[1]

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	52 924	51 027	1 094	139
1900	50 607	48 606	1 208
1910	48 746	46 492	1 496
1925	48 405	46 626	1 525	79
1933	49 774	47 646	1 979	56
1939	53 209	49 304	2 610	19

Lietuviai

Iki XVI a. apskrities teritorijoje gyventojų daugumą sudarė prūsai notangai, kuriems bažnyčiose pamokslai būdavo verčiami į gimtąją kalbą. Vėliau daugėjo kolonistų vokiečių. Nuo XVI a. apskrityje, daugiausia jos šiaurėje, apsigyveno lietuvininkai nadruviai, dalis notangų virto lietuvininkais, jiems pamaldos, pvz., Almenhausene, Miuhlhausene, Toravoje laikytos lietuvių kalba. XVI a.- XVIII a. pradžioje dalis prūsų sulietuvėjo, vėliau dauguma vietos gyventojų suvokietėjo. Vokiečiai daugiausia įsikūrė apskrities vakaruose, lenkai – pietuose.^[2]

Šaltiniai

↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
↑ Algirdas Matulevičius, Vilius Pėteraitis. Ylavos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.

Nuorodos

[1] Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.

[2] Algirdas Matulevičius, Vilius Pėteraitis. Ylavos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.

[1]

[2]