Pueblai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pueblų kultūra arba pueblų indėnais vadinamos puebluose gyvenančios Šiaurės Amerikos indėnų tautos.

Pueblų kultūrai priklauso hopiai (Hopi), keresai, akomai, tanai, zuniai ir jų protėviai anasaziai.

Tarp žinomesnių pueblų centrų yra Mesa Verdė Kolorade, Čiako kanjonas Naujojoje Meksikoje ir Čelio kanjonas Arizonoje.

Kalba ir gyvenama teritorija

Pueblo indėnai gyvena šiaurinėje Meksikoje ir dabartinėse JAV valstijose Arizonoje bei Naujojoje Meksikoje, Kolorado plynaukštėje, prie Rio Grandės ir jos intakų. Maždaug 90-yje kaimų gyveno apie 40 000 žmonių. Iki šių laikų išliko gyvenamos tik apie 30 gyvenviečių.

Pueblo indėnai kalba keletu skiringų kalbų:

• Didžiausia kalbinė grupė yra Tano, priskiriama Kiowa-Tano kalbų šeimai. Tano sudaro trys pagrindinės kalbos: Tiwa, Tewa ir Towa.
  • Tiwa kalba Taos, Picuris, Sandia ir Isleta gyventojai.
  • Tewa yra Nambe, Pojoaque, San Ildefonso, San Juan, Santa Clara ir Tesuque pueblų kalba.
  • Jemez yra vienintelis išlikęs pueblas, kuriame kalbama towa kalba.
• Kitą kalbų grupę sudaro Keres. Tarp kalbančių Tano prie Rio Grandės ir jos intakų yra išsimėtę Keres kaimai Cochiti, Santo Domingo, San Felipe, Santa Ana ir Zia ir toliau į vakarus – Laguna ir Acoma.
• Dar toliau vakaruose yra Zuni pueblas, kuriame kalbama Zuni kalba. Zuni priklauso Penuti kalbų šeimai ir nėra susijusi su jokia kita pietvakarių kalba, nes kiti Penuti kalba kalbantys indėnai gyvena Kalifornijoje. Šiaurinėje Arizonoje, Kolorado plokštikalnėje gyvena hopiai, kalbine prasme priklausantys Uto - actekų kalbų šeimos šošonų šakai.

Pueblų indėnus pagal jų kaimų išsidėstymą galima skirstyti į dvi grupes. Rytiniai pueblai (kalbantys Tano ir Keres kalbomis) gyvena prie Rio Grandės ir jos intakų ir turi nuolatinį vandens šaltinį, o tai leidžia jiems užsiimti drėkinamąja žemdirbyste. Vakariniai pueblai (hopiai, zuni, Acoma ir Laguna) dėl sunkiau prieinamo vandens užsiima paprasta žemdirbyste.

Vystymasis

Dalis hopių pueblo Arizonoje

Pueblų kultūros pirmtake laikoma „Krepšių pynėjų“ kultūra. Iš pradžių tai buvo medžiotojų ir rankiotojų gentys, bet maždaug nuo 750 m. jų gyvenimo būdas pasikeitė pradėjus užsiiminėti žemdirbyste. Aiškus ir užtikrintas maisto šaltinis leido ilgą laiką pasilikti vienoje vietoje. Pradėti statyti pirmieji tvirti namai, vadinami Pithouses (žeminės). Tai buvo pusiaužeminės, piramidės pagrindo formos pastatai.