Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
55°56′6.03″ š. pl. 24°20′34.84″ r. ilg. / 55.9350083°š. pl. 24.3430111°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Pasvalio |
| Savivaldybė | Pasvalio rajonas |
| Gyvenvietė | Pumpėnai |
| Adresas | P. Cvirkos g. 10 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1818 m. |
Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pumpėnų miestelyje, 0,5 km į rytus nuo kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė , Įstro (Lėvens dešiniojo intako) kairiajame krante. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spėjama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1638 m. (mat vienas 1915 m. į Rusiją išvežtas varpas buvo pažymėtas 1638 m. data). Iki 1675 m. Jurgis ir Povilas Zavadskiai įkurdino Pumpėnuose karmelitus ir jiems pastatė medinę bažnyčią. Ji su vienuolynu 1770 m. sudegė. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Vienuoliams dovanotą palivarką su 16 kiemų iki 1784 m. atėmė Juozapas Šiška.
1784–1818 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1820 m. Pumpėnuose gyveno 5 vienuoliai karmelitai. Jie turėjo jurisdiką miestelyje. 1820–1832 m. bažnyčioje pastatyti 3 nauji altoriai. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė, vienuolyno pastatas liko parapijai. 1880 m. gegužės 25 d. pavyskupis Aleksandras Beresnevičius bažnyčią konsekravo. Iš kunigo Teodoro Strasevičiaus palikimo 1803 m. pastatyta senelių prieglauda. 1830 m. iš akmenų išmūryta varpinė, apmūrytas šventorius.
1853–1859 m. klebonavęs J. Ulasevičius perstatė prieglaudą, išlaikė parapinę mokyklą, remontavo bažnyčią. Klebonas Jonas Šimkevičius 1898 m. įrengė 20 registrų vargonus (pirmieji vargonai įrengti iki 1804 m.), vargonus pastatė žinomas Panevėžio krašto vargondirbys Martynas Masalskis. 2007 metais vargonus restauravo Antanas Šauklys. Specialistai šį instrumentą vertina, nes vamzdžiai yra rankų darbo, veikiausiai gaminti paties M.Masalskio dirbtuvėse Ariogaloje. 1900–1915 m. klebonavęs Juozapas Viksva atstatė ūkinius trobesius, atnaujino bažnyčią, šventoriaus tvorą (palaidotas šventoriuje). 1912 m. įsikūrė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1913 m. įsteigęs arbatinę ir kepyklą.
XXI a. pradžioje parapijos klebonu tapo iš Argentinos atvykęs kunigas misionierius Domingo Avellaneda.[1]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų, stačiakampio plano (64 × 32,5 m) halinė, bebokštė, su pusapskrite apside, 3 priestatais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra senos kapinės, į tvorą įkomponuota akmenų skaldos mūro varpinė.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 15 metų Lietuvoje gyvenantis kun. Domingo Avellaneda: kiekvienas turi atrasti, kas jam trukdo šypsotis. 2019-05-20, Bernardinai.lt (tikrinta 2021-11-21).
- Parapija
- Bažnyčios vargonai Archyvuota kopija 2008-09-19 iš Wayback Machine projekto.