Slovėnija
| Slovėnijos Respublika slovėn. Republika Slovenija
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Tostas“ | |||||
 Slovėnija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | slovėnų | ||||
| Sostinė | Liubliana | ||||
| Didžiausias miestas | Liubliana | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentė • Ministras pirmininkas |
Nataša Pirc Musar Robert Golob | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
20 271 km2 (150) 0,7 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
2 108 708[1] (147) 103 žm./km2 (106) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 63,6[2] mlrd. $ (80) 30 159[2] $ (36) | ||||
| Valiuta | Euras | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbtomis karalyste
Paskelbta Pripažinta |
nuo Jugoslavijos 1936 m. liepos 6 d. 1991 m. birželio 25 d. 1992 m. | ||||
| Interneto kodas | .si | ||||
| Šalies tel. kodas | +386 | ||||
Slovėnija (slovėn. Slovenija), oficialiai Slovėnijos Respublika (slovėn. Republika Slovenija) – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Italija, šiaurėje – su Austrija, šiaurės rytuose – su Vengrija, pietryčiuose ir pietuose – su Kroatija. Pietvakariuose Slovėnija prieina prie Adrijos jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Liubliana.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos istorija
Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė Šventajai Romos imperijai, o vėliau iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. – Austrijos Habsburgų imperijai. 1918 m. slovėnai drauge su kroatais ir serbais įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. buvo pervardyta Jugoslavija. Po Antrojo pasaulinio karo Slovėnija tapo komunistinės Jugoslavijos Federacijos respublika. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine politika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.
Slovėnija yra pati jauniausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos politinė sistema
Pagal 1991 m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinė demokratinė respublika. Valstybės vadovas prezidentas tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.
Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (Državni Zbor) ir Valstybės Tarybos (Državni Svet). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių, socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.
Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos regionai
Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (občina), iš kurių 11 – miestų savivaldybės. Nuo 2005 metų gegužės egzistuoja tik 12 statistinių regionų, tačiau vyriausybė ruošia Administracinio skirstymo regionais projektą, pagal kurį turėtų būti 10-12 regionų.
Statistiniai regionai:
- Krajinos regionas (Gorenjska regija)
- Goricos regionas (Goriška regija)
- Pietryčių Slovėnijos regionas (Jugovzhodna Slovenija)
- Karintijos regionas (Koroška regija)
- Krajinos karsto regionas (Notranjsko-kraška regija)
- Karsto regionas (Obalno-kraška regija)
- Centrinės Slovėnijos regionas (Osrednjeslovenska regija)
- Padravos regionas (Podravska regija)
- Pamurio regionas (Pomurska regija)
- Savos regionas (Savinjska regija)
- Žemutinės Savos regionas (Posavska regija)
- Centrinės Savos regionas (Zasavska regija)
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos geografija
Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į Adrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje Jugoslavijoje Triglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio.[3] Svarbiausios upės – Dunojaus intakai Drava ir Sava.
Didžiausi miestai:
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos ekonomika
Lietuvos eksportas į Slovėniją 2002 m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. 2007 sausio 1 d. Slovėnija įsivedė eurą.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos demografija
2009 m. Slovėnijoje gyveno maždaug 2,005 mln. gyventojų. Šalis turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje, todėl, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius po truputį mažėja. 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 13,5 % visų gyventojų, o 65 metų ir vyresni – 16,5 %. Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Slovėnija yra 6 vietoje. Pasiskirstymas pagal etninę sudėtį (2002 m. surašymo duomenys):[4]
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]91,1 % gyventojų kalba slovėniškai, 4,5 % – serbų-kroatų kalba, 4,4 % – kitomis kalbomis/nežinoma.[4]
Pasak 2005 m. apklausos, dar 59 % Slovėnijos gyventojų gali susikalbėti kroatiškai (neskaitant tų, kuriems ji yra gimtoji), 57 % – angliškai ir 50 % – vokiškai. Net 71 % slovėnų moka bent tris kalbas (įskaitant gimtąją).[5]
Religijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys):[6]
- katalikai – 57,8 %
- musulmonai – 2,4 %
- liuteronai – 2,3 %
- kiti krikščionys – 0,9 %
- kitų religijų atstovai – 4,7 %
- tikintys, bet nepriklausantys jokiai religijai – 3,5 %
- netikintys ir ateistai – 10,1 %
- neatsakė/nežinoma – 18,3 %
Palyginus 1991 ir 2002 m. surašymus, katalikų dalis sumažėjo 13,8 %, netikinčių ir ateistų skaičius išaugo 2,35 karto, o tikinčių, bet nepriklausančių jokiai religijai – net 17,5 karto.[6]
Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Slovėnijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 46 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 16 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[7]
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos kultūra
Iš žymiausių slovėnų minėtini protestantų reformistas ir rašytojas Primožas Trubaras (Primož Trubar) 1508–1586 m., 1550 m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas Janesas Vaikardas Valvasoras (Janez Vaijkard Valvasor) 1641–1693 m.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Slovėnijos ryšiai
- Slovėnijos transportas
- Slovėnijos karinės pajėgos
- Slovėnijos tarptautiniai santykiai
- Slovėnijos šventės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Prebivalstvo“ (slovėnų). Statistični urad Republike Slovenije. Suarchyvuotas originalas 2022-11-28. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
- ↑ 2,0 2,1 „World Economic Outlook Database, October 2021“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
- ↑ „Triglav“. Nuoroda tikrinta 2012-12-14.[neveikianti nuoroda]
- ↑ 4,0 4,1 (Angliškai)CŽV pasaulio faktų knyga: Slovėnija Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
- ↑ 6,0 6,1 (angliškai) 2002 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendros nuorodos:
- Slovenia.si. Your gateway to information on Slovenia.
- Slovėnijos vyriausybė
- Statistikos biuras Archyvuota kopija 2015-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- Šalies panorama
Žemėlapiai:
Laikas ir orai:
| ||||||||
| |||||||||||||||||||||
| |||||||
