Tavakoniai
Tavakoniai (angl. Tawakoni) – indėnų gentis, gimininga vičitams. Kalba vičitų kalba (kadų kalbų šeima). Dabar jie priklauso JAV federaliai pripažintiems vičitams.[1]
Genties pavadinimas verčiamas kaip 'upės vingis tarp raudono smėlio kalvų'.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVIII a. pradžioje tavakoniai gyveno kaimuose dabartinių Oklahomos ir Teksaso valstijų teritorijose. Savo 1719 m. ekspedicijoje Prancūzų tyrinėtojas Jean Baptiste Bénard de La Harpe aptiko tavakonių kaimą dabartinėje Maskogio apygardoje (Oklahoma). Jis rašė, kad tavakoniai augina kukurūzus ir tabaką. La Harpe po derybų sudarė taikos sutartį tarp tavakonių, 8 kitų genčių ir Prancūzijos vyriausybės.[2] Konfliktai su oseidžais (angl. osage) privertė gentį trauktis į pietus, į Teksasą.[3]
Teksase tavakoniai sudarė glaudžią sąjungą su veikų gentimi. Iki 1770 m. jie sutarė su prancūzais, bet buvo priešiški ispanams.[3] Vadas Quiscat 1772 m. keliavo į San Antonio sudaryti taiką su ispanais, tačiau ji neilgai išsilaikė.[4] Europiečiai atsikėlėliai kariavo su gentimi apie 1820 m., dėl ligų ir karo genties dydis smarkiai sumažėjo.[1] Stiveno Ostino (Stephen F. Austin) Teksaso respublika gentį išstūmė iš centrinio Teksaso. Tavakoniai padėjo įtikinti komančius ir vičitus pasirašyti taikos sutartį su JAV vyriausybe.[2] Tai buvo pirmoji sutartis, pasirašyta tarp Didžiųjų lygumų indėnų ir JAV.[2] 1835 m. Camp Holmes tavakoniai pasirašė sutartį su JAV. Šioje sutartyje jie figūravo kartu su vičitais.[1] Tai pasikartojo ir vėlesnėse sutartyse, pasirašytose 1837 ir 1846 m.[2]
1853 m. Brazoso upės aukštupyje (Teksasas) buvo įsteigtas Indėnų rezervatas, bet naujakuriai vėliau gentį išvarė iš rezervato. 1859 m. rugpjūtį 258 tavakoniai buvo priversti persikelti į Indėnų teritorija (Indian Territory). 1872 m. tavakoniai apsigyveno rezervate tarp Kaneidiano ir Vošitos upių, kartu su vičitais, veikais, kadais, nadacais, kicajais ir Hainai.[2]
Gentys priešinosi žemės dalinimo politikai, išdėstytai „Dawes’o žemės paskirstymo akte“ (Dawes Allotment Act), tačiau rezervatas buvo padalintas į asmeninius žemės sklypus, ir 1901 m. rugpjūčio 6 d. „perteklinė“ žemė buvo perduota naujakuriams neindėnams.[2]
1894 m. buvo užregistruoti 126 tavakoniai.[2] Pagal 1934 m. „Oklahomos indėnų gerovės aktą“ (Oklahoma Indian Welfare Act) jie buvo suvienyti su vičitais, sudaryta bendra suvienytų genčių administracija.[1]
Sinonimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tavakoniai dar vadinami Touacara, Tahwaccaro, Tahuacaro, Towoccaro,[2] taip pat Towakoni. Kai kurie prancūzų keliautojai juos vadino pranc. Troiscanne 'trys nendrės'.[3]
Toponimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tavakonio tvenkinys Teksase buvo pavadintas pagal tavakonių gentį. Prie šio didelio tvenkinio stovi miestai Ist Tavakonis (East Tawakoni) ir Vest tavakonis (West Tawakoni).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 "Wichita Memories: In the Beginning: 1540-1750." Archyvuota kopija 2010-07-02 iš Wayback Machine projekto. Wichita and Affiliated Tribes. (retrieved 1 May 2010)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Bennett-Jones, Julie. "Tawakoni." Archyvuota kopija 2010-07-19 iš Wayback Machine projekto. Oklahoma Historical Society's Encyclopedia of Oklahoma History and Culture. (retrieved 2 May 2010)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 "Tawakoni Indian Tribe." Access Genealogy. (retrieved 2 May 2010)
- ↑ Quiscat Handbook of Texas