Terksas ir Kaikosas
| Terksas ir Kaikosas angl. Turks and Caicos Islands
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
 Terksas ir Kaikosas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Kobern Taunas | ||||
| Didžiausias miestas | Providensjalas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Gubernatorius • Premjeras |
Karolis III Gordon Wetherell Michael Misick | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
417 km2 (199) - | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
46131 (217) 52 žm./km2 (-) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
- - mlrd. $ (-) - $ (-) | ||||
| Valiuta | JAV doleris | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC-5 - | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - | ||||
| Interneto kodas | .tc | ||||
| Šalies tel. kodas | +1649 | ||||
Terksas ir Kaikosas (angl. Turks and Caicos) – Jungtinės Karalystės valda Karibuose Tai dvi salų, kurios nuo dugno iki paviršiaus kyla daugiau kaip 2000 m, grupės Atlanto vandenyne; Bahamų grandinės tąsa. Plotas – 166 km²; 46 tūkst. gyventojų (2021).[1] Apgyvendintos 6 salos. Administracinis centras – Kobern Taunas (Cockburn Town), esantis Grand Terko (Grand Turk) saloje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Terksą ir Kaikosą sudaro 8 didelės ir per 30 mažų, paprastai negyvenamų, salų. Salų grupes skiria 35 km pločio ir daugiau kaip 2200 m gylio įduba, vadinama Terkso salų sąsiauriu. Beveik visa žemė – akmenuoti smėlynai, apaugę krūmokšniais ir kaktusais. Terkso salos pavadintos vietos kaktuso vardu. Klimatas šiltas ir vienodas, temperatūra kiaurus metus svyruoja tarp 24 °C ir 32 °C. Vidutinis kritulių kiekis per metus – nuo 540 mm iki 720 mm, geriamo vandens trūksta.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Europiečiai salas atrado 1512 m. (Ponce de León). Nuo 1848 m. buvo kaip Jamaikos kolonijos dalis, nuo 1962 m. – atskira Jungtinės Karalystės kolonija.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Taupiai naudojant sukauptas vandens atsargas ir drėkinant laukus, auginamos pupelės, kukurūzai ir citrusai. 1678 m. druskos pirkliai iš Bermudų pradėjo kirsti krūmokšnius, kad būtų vietos garinti druskai, kurią jie vėliau išgabendavo laivais. Druskos gavyba buvo svarbiausia pramonės šaka iki XX a. 7 dešimtmečio, bet šiandien pagrindinės pajamos gaunamos iš turizmo, žvejybos ir finansinių paslaugų. Pagrindinė eksporto prekė – omarai ir jūros kriauklės. Salose gerai išvystytas turizmas ir ofšorinė bankininkystė. Juodoji rinka verčiasi nelegaliu narkotikų pergabenimu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 2021 indicators. Gov.tc (tikrinta 2023-11-09).
| |||||
| |||||