Tomas Šernas
Tomas Šernas | |
---|---|
Gimė | 1962 m. balandžio 28 d. Vilnius |
Sutuoktinis (-ė) | Rasa |
Vaikai | Gertrūda |
Veikla | muitinės pareigūnas, klebonas |
Žymūs apdovanojimai | |
Tomas Šernas (g. 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos muitinės pareigūnas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1979–1983 m. mokėsi Buivydiškių technikume, studijavo Vilniaus veterinarijos akademijoje, 1997–2000 m. Vytauto Didžiojo universitete, 2000–2002 m. Vilniaus universitete. 1983–1985 m. tarnavo sovietinėje armijoje, vėliau dirbo Kauno zoologijos sode, 1991 m. – Medininkų posto muitininkas, šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas,[1] Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius.
Tomas Šernas turi žmoną Rasą ir dukterį Gertrūdą.
Medininkų tragedija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio posto užpuolimo metu Tomui Šernui šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys. Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės „Aras“ bei muitinės pareigūnai žuvo iškart.
Kai kurie šaltiniai teigia, jog Tomas Šernas vėliau atpažino vieną iš OMON būrio budelių – Igorį Gorbaną, tačiau nei vienas iš jų nebuvo sulaikytas, greičiausiai dėl teiginių nepagrįstumo bei įrodymų stokos. Manoma, jog tragedijos kaltininkai slapstosi Rusijoje. Kaip 2003 m. teigė generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, Igoris Gorbanas tragedijos metu buvo Vilniuje, tačiau į Medininkus nevyko ir žudynėse nedalyvavo.
2006 m. žurnalistė Aurelija Arlauskienė išleido knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“, kurioje pateikiama daug faktų apie Tomo gyvenimą, tragediją, reabilitaciją, dalyvavimą evangelikų reformatų veikloje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tomas Šernas: vakar buvo rytoj: istorinė apybraiža (sud. Aurelija Arlauskienė). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006. – 197 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-443-0