Pereiti prie turinio

Tuniso ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tunisas yra agrarinė šalis su besivystančia pramone.

Piniginis vienetas - Tuniso dinaras.

Laukai netoli Bouficha gyvenvietės

Nuo 1969 m. šalyje prasidėjo energingas reformų procesas. Jo metu buvo privatizuotos valstybinės įmonės, liberalizuota prekybos ir finansų sistema, likviduoti nepasiteisinę kooperatyvai, pradėta skatinti privati žemės nuosavybė ir privatus verslas. Nedidelis kiekis Tunise išgaunamos ir iš dalies eksportuojamos naftos bei dujų aprūpina šalį valiuta. Eksportuojami taip pat fosforitai, žemės ūkio produktai (alyvų aliejus, datulės). Beveik visa šalies pramonė sutelkta sostinėje bei jos apylinkėse.

Didelę pajamų dalį sudaro turizmas. Dėl šiltų žiemų bei istorinių, kultūrinių paminklų (pvz., Kartaginos griuvėsiai) Tunise apsilanko apie 4 mln. turistų. Tarp kitų Afrikos šalių Tunisas išsiskiria politinės sistemos stabilumu, dinamiška ekonomikos raida ir santykinai gera infrastruktūra, o tai daro jį patraukliu užsieniečiams.

Apie 50 % Tuniso teritorijos yra naudojama žemės ūkio paskirties veiklai.

Naftos ir dujų pramonė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos gavyba Tunise nėra labai išvystyta, ypač lyginant su kaimyniniu Alžyru. 2011 m. Tunise buvo 425 mln. barelių ištirtų naftos atsargų. Pagal 2012 m. BP Statistical Energy Survey 2011 m. Tunisas vidutiniškai išgaudavo 77600 barelių naftos per dieną, o tai sudarė 0,09 proc. pasaulinės gavybos ir buvo 2,5 proc. mažiau nei 2010 m.

Naftos pramonę reguliuoja Pramonės ministerija. Valstybinė naftos kompanija vadinasi L’Enterprise Tunisienne d’Activites Petrolieres (ETAP), o distribucine veikla užsima Société Nationale de Distribution du Pètrole (SNDP).