Ukrainos ekonomika

	Ukraina
	Istorija Istorinės žemės Kijevo Rusia; LDK; ATR; Rusijos imperija; ULR, VULR, KLR; Ukrainos SSR; ; ; Politinė sistema Aukščiausioji Taryba; Politinės partijos; Politikai; ; Geografija Administracinis suskirstymas; Ukrainos miestai; Ukrainos upės; ; Gyventojai Ukrainiečiai; Ukrainiečių kalba; ; Kita Ekonomika Transportas; ; Ryšiai; Ginkluotosios pajėgos; Tarptautiniai santykiai; Ukrainiečių valgiai; Šventės; ;

Labiausiai išsivysčiusios Ukrainos pramonės šakos – sunkioji pramonė, transportas bei energetika.

Labiausiai išsivystę ekonominiai regionai – Donbasas (Donecko ir Luhansko sritys), Padnieprė (Dniepropetrovsko bei Zaporožės sritys), taip pat Kijevo, Charkovo, Odesos bei Lvovo miestai.

Istorija

Anksčiau buvusi svarbiu Tarybų Sąjungos žemės ūkio ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai gamtinių dujų, nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą.

Dėl neįvykdytų esminių struktūrinių reformų Ukrainos ekonomika yra neatspari išoriniams ekonominiams sukrėtimams. Po 1991 m. vyriausybė liberalizavo beveik visas kainas ir sukūrė teisinį pagrindą privatizacijai, tačiau didelis pasipriešinimas reformoms vyriausybės viduje lėmė tai, kad reformos greitai įstrigo. 1994 m. hiperinfliacija pasiekė 10 650%. Vėliau pradėtos vykdyti radikalesnės reformos, taip pat ir žemės ūkyje. Pirmieji pakilimo ženklai atsirado 1996–1997 m., tačiau 1998 m. šalį sukrėtė finansinė krizė ir augimas atsinaujino tik 2000 m.

Pramonė

Akmens anglių pramonė

Akmens anglys daugiausiai kasamos Donecko, Lvovo-Voluinės akmens anglių bei Dniepro anglių baseinuose. 2001 m. buvo iškastos 80 257 473 tonų akmens anglių. Iš jų:

Donecko srityje – 43 540 549 t.
Luhansko srityje – 21 548 749 t.

Metalurgijos pramonė

Pagrindinės šakos – juodoji ir spalvotoji metalurgija, koksochemija. Juodosios metalurgijos produkcijos eksportas sudaro beveik pusė nuo visos sunkiosios metalurgijos eksporto. Taip pat metalurgija sudaro apie 25 % visos šalies pramoninės gamybos 96 955,5 mln. grivinų 2005 m.).

Mašinų gamyba

Šalyje išvystyta sunkioji, tarporto, elektrotechninė mašinų gamyba, gaminami lėktuvai, laivai, karinė-kosminė, tikslioji technika.

Automobilių pramonė

Ukrainoje Tarybų Sąjunga pastatė keturias automobilių gamyklas: LuAZ, ZAZ, LAZ, KrAZ. Po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta ir keletas naujų gamyklų Borypilyje (Kijevo sritis), Užkarpatės srityje.

Šiuo metu šios įmonės gamina automobilius ir sunkvežimius Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos, Gruzijos, Kazachstano bei Kirgistano rinkoms.

Ukrainos gamyklos, bendradarbiaudamos su Vakarais, gamina NVS rinkai šiuos automobilius:

Laz-5208, Laz-А183 „Сity“, Laz-АХ183 „Oro uostas“ (LAZ; komplektuojami su Mercedes-Benz varikliais)
Luaz 1301, Luaz 1302 (LuAZ)
ZAZ Taurija Nova, ZAZ Taurija Pickup, ZAZ Slavuta]] (ZAZ; savo gamybos varikliai sukurti bendradarbiaujant su „Daewoo“ specialistais).

Pastaruoju metu Ukrainoje vis įgauna populiarumą vakarietiški automobiliai. Kadangi muitai dideli, o susidomėjimas didėja pačios gamyklos atėjo į šalį. Ukrainoje sėkmingai surinkinėjami šie automobiliai: Daewoo Nabira, Daewoo Lanos, Mercedes-Benz E-class, Mercedes-Benz C-class, Opel Astra (ZAZ); Škoda Fabia, Škoda Octavia (Eurocar), Subaru Impreza (LuAZ).

Taip pat Ukrainoje surenkami ir rusiški automobiliai: Lada 2104, 2107 (LuAZ), GAZ Gazel', Sobol' bei 3102 „Volga“(surenkami Kijeve, Černigove ir Simferopolyje)

Energetika

Ukraina elektroenergijos eksportuotoja. Pagal valstynės įmonės „Ukrinterenergo“ 2006 metais šalis eksportavo 10,5 mldr. kilovatvalandžių (kW/h) elektroenergijos. Pagrindiniai jos pirkėjai – Vengrija, Lenkija, Slovakija, Rumunija bei Moldova.

Atominė energetika

Respublikos branduolinės energijos veiklą prižiūri valstybinė energetinė įmonė „Energoatom“. Pagal 2006 m. duomenis Ukrainoje buvo 4 branduolinės jėgainės, su 15-kos dirbančių energoblokų bendroje įskaitoje.

Lentelė. Ukrainos atominės elektrinės.
Elektrinės pavadinimas	Energoblokų kiekis	Naudojamų reaktorių tipas	Vieta	Kasmet pagaminamos elektroenergijos kiekis
Zaporožės AE	6	ВВЭР-1000	Enerhodaro miestas, Zaporožės sritis, šalia Dniepro upės	40-42 mldr. kW/h
Pietų Ukrainos AE	3	ВВЭР-1000,	Južnoukraijisko miestas, Mykolajivo sritis, šalia Pietinio Bugo upės	17-18 mldr. kW/h
Rivnės AE	4	2 – ВВЭР-440, 2 – ВВЭР-1000	Varašo miestas, Rivnės sritis, šalia Styrės upės	11-12 mldr. kW/h
Chmelnyckio AE	2	ВВЭР-1000	Netišyno miestas, Chmelnyckio sritis, šalia Gorynės upės	7 mldr. kW/h

Taip pat Ukrainoje yra dvi neveikiančios AE:

Černobylio AE – nuo 2000 m. gruodžio 15 d. galutinai išvesta iš eksplotacijos.
Krymo AE – sustabdytos statybos dar tarybiniais laikais įsikišus žaliesiems.

2004 m. Ukrainos atominės elektrinės pagamino 53,2% šalies elektroenergijos. Iki 2030 metų valstybė planuoja pastatyti devynis naujus energoblokus, dar du energoblokai bus skirtingų stadijų statybuose.

Transportas

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos transportas.

Bendras automobilių kelių ilgis sudaro 169 491 km, geležinkelių – 22 473 km. Dniepro ir Dunojaus upės nadojamos krovinių gabenimui. Išvystytas naftotiekių (20 070 km) ir dujotiekių (4 530 km) tinklas. Pagrindiniai jūrų uostai – Odesa, Čornomorskas, Mariupolis, Sevastopolis, Mykolajivas. Dirba Boryspilio, Dnipro, Donecko, Odesos, bei Simferopolio tarptautiniai oro uostai.

Finansai

BVP – 337,4 mldr. JAV dolerių^[1]

BVP augimas – 6,9% (2007 m. duomenys).

BVP vienam gyventojui – $8 624^[1], sektoriams: žemės ūkiui – 9,2%, pramonei – 32,6%, paslaugoms – 58,2% (2007 m. duomenys).

Valiuta – UAH Ukrainos grivina,

Infliacija – 16,6%.^[2]

Nedarbas – 2,5% (oficialiai; 2007 m. duomenys)

Ekonominiai rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2007
1	Prekių eksportas	mldr. grivinų	323,205
2	Prekių importas	mldr. grivinų	362,979
3	Eksporto-importo saldo	mldr. grivinų	-39,774
4	Kapitalinės investicijos	mldr. grivinų	5,9
5	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2008-05-01)	1774
6	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2008-05-01)	366,53