Umaras ibn al-Chatabas
| Umaras ibn al-Chatabas (arab. عمر بن الخطاب) | |
|---|---|
| |
| Gimė | apie 583 m. Meka, Hidžazas, Arabija |
| Mirė | 644 m. lapkričio mėn. (~61 metai) Medina, Hidžazas, Rašiduno kalifatas |
| Palaidotas (-a) | Pranašo mečetė, Medina |
| Tėvai | Al-Chatabas ibn Nufailas (tėvas) Hantama bint Hišam (motina) |
| Sutuoktinis (-ė) | |
| Vaikai | priskaičiuojama 15 vaikų, iš kurių žymiausi |
| Religija | Islamas |
| Žinomas (-a) už | žymų kalifato išplėtimą |
 Vikiteka |
Umaras ibn al-Chatabas |
| Parašas | |
| |
Umaras ibn al-Chatabas (arba Omaras ibn al Chatabas; g. apie 583–584 m. – m. 644 m.) – antrasis Rašidūno kalifas, valdęs nuo 634 m. rugpjūčio iki jo nužudymo 644 m. Umaras buvo vienas iš artimiausių musulmonų pranašo Mahometo bendražygių ir uošvis. Jis taip pat buvo patyręs musulmonų teisininkas, žinotas dėl savo pamaldumo ir teisingumo, dėl ko buvo pelnęs epitetą al-Farūkas („tas, kuris skiria (gerą nuo blogo)“).
Umaras iš pradžių priešinosi Mahometui, tolimam jo giminaičiui, iš Kuraišo genties, o vėliau ir žentui. Tačiau 616 m. priėmė islam ir tapo pirmuoju musulmonu, atvirai besimeldžiančiu Kaaboje. Umaras dalyvavo beveik visuose mūšiuose ir ekspedicijose, kuriems vadovavo Mahometas, o už nuosprendžių vykdymus Mahometas jam suteikė al-Farūko titulą. Po Mahometo mirties 632 m. birželį Umaras prisiekė ištikimybę Abu Bakrui, pirmajam kalifui ir ėjo artimiausio patarėjo pareigas iki 634 m. rugpjūčio mėn., kai mirštantis Abu Bakras paskyrė Umarą savo įpėdiniu.
Valdant Umarui, kalifatas plėtėsi beprecedenčiu greičiu, buvo kuriami įgulos miestai. Užkariautos Sasanidų imperija ir daugiau nei du trečdaliai Bizantijos imperijos.[3] Persija užkariauta per mažiau nei dvejus metus (642–644 m.). Pagal žydų tradiciją Umaras leido Jeruzalėje garbinti savo Dievą.[4] Umarą 644 m. nužudė persų vergas Abu Lulua Firuzas.
Istorikų vertinamas kaip vienas galingiausių ir įtakingiausių musulmonų kalifų istorijoje.[5] Sunitų islamo tradicijoje jis gerbiamas kaip didis ir teisingas valdovas bei islamo dorybių pavyzdys,[6] o kai kurie hadisai jį įvardina kaip antrą pagal svartbą sahabą po Abu Bakro.[7][8] Dvylikos imamų šiitų tradicijoje vertinamas neigiamai.[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Majlisi, Muhammad Baqir. Mir'at ul-Oqool. 21. p. 199.
- ↑ Al-Tusi, Nasir Al-Din. Al-Mabsoot. 4. p. 272.
- ↑ Hourani (1991), p. 23.
- ↑ Dubnow, Simon (1968). History of the Jews: From the Roman Empire to the Early Medieval Period. 2. Cornwall Books. p. 326. ISBN 978-0-8453-6659-2.
- ↑ Ahmed, Nazeer, Islam in Global History: From the Death of Prophet Muhammad to the First World War, American Institute of Islamic History and Cul, 2001, p. 34. ISBN 0-7388-5963-X.
- ↑ Bonner, M.; Levi Della Vida, G. „Umar (I) b. al-K̲h̲aṭṭāb“. In P. Bearman; Th. Bianquis; C.E. Bosworth; E. van Donzel; W.P. Heinrichs (eds.). Encyclopaedia of Islam. 10 (Second leid.). Brill. p. 820.
- ↑ „Hadith – Book of Companions of the Prophet – Sahih al-Bukhari – Sayings and Teachings of Prophet Muhammad (صلى الله عليه و سلم)“. Sunnah.com.
- ↑ „Hadith – Book of Companions of the Prophet – Sahih al-Bukhari – Sayings and Teachings of Prophet Muhammad (صلى الله عليه و سلم)“. Sunnah.com.
- ↑ Bonner, M.; Levi Della Vida, G. „Umar (I) b. al-K̲h̲aṭṭāb“. In P. Bearman; Th. Bianquis; C.E. Bosworth; E. van Donzel; W.P. Heinrichs (eds.). Encyclopaedia of Islam. 10 (Second leid.). Brill. p. 820.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hourani, Albert (1991). A History of the Arab Peoples. Faber and Faber.
| Prieš tai: Abu Bakras |
Islamo kalifas 634 – 644 |
Po to: Utmanas_ibn_al-Afanas |
|
Šis straipsnis apie islamą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |