Uostadvaris
| Uostadvaris | ||
|---|---|---|
  Uostadvaris |
||
| 55°20′35″š. pl. 21°19′12″r. ilg. / 55.343°š. pl. 21.320°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Rusnės seniūnija | |
| Gyventojų | 61 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Kuwertshof | |
Uostadvaris – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Rusnės. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Įplaukti į Uostadvarį gana sudėtinga dėl nuolat užnešamo smėliu uosto žiočių.
Uostadvaryje yra žinybinis uostas, jo operatorius – valstybinė Vidaus vandens kelių direkcija, tad būtina gauti leidimą stovėti. Išlikęs XIX a. pabaigos Uostadvario švyturys (nebeveikia, yra kaip apžvalgos aikštelė), 1907 m. vandens kėlimo stotis (garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nukreipianti jį link Nemuno deltos, dabar polderių muziejus). 2007 m. buvo pastatyta šalia nauja vandens kėlimo stotis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietė tikriausiai gavo pavadinimą dėl Kuverto dvaro ir šalia buvusio uosto. Kaimas vadintas ik 1785 m. Dumbeln, nuo 1871 m. Kuwertshoff, 1785 m. Kuwertshof.[2] Kita vertus, vietiniai žmonės žodžiu osta vadina upės žiotis, kas reikštų, kad Uostadvaris – tai dvaras prie Minijos žiočių.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVIII a. minimas Uostadvario dvaras. Po katastrofiško 1888 m. potvynio įrengti pirmieji pylimai užliejamose pievose.
1917 m. kairiajame Atmatos krante buvo įrengtas uostelis upiniams laivams. Po Klaipėdos sukilimo kaimas perėjo Lietuvos Respublikos pavalduman, tarpukaryje uoste žiemodavo ledlaužiai: Rytprūsiams priklausę „Skirwieth“ ir „Weichsel“ bei lietuviška „Vėtra“.[4][5]
1939 m. kraštas buvo perduotas Vokietijai, o Uostadvaris padovanotas Klaipėdos nacių vadui E. Noimanui. 1967 m. spalio 27 d. priskirtas Rusnės miestui, 1973 m. kovo 28 d. išbrauktas iš apskaitinių duomenų, bet 1993 m. vėl atskirtas ir atkurtas.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1871 m.[6] | 1885 m.[7] | 1905 m.[8] | 1910 m.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 19 | 31 | 29 | 30 | 108 | 88 | 61 | ||
| ||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- ↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 209
- ↑ vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 58
- ↑ vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 65
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Uostadvaris. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 695 psl.