Uraninitas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Uraninitas | |
|---|---|
 | |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas oksidas |
| Cheminė formulė | Urano oksidas, UO2 |
| Identifikacija | |
| Spalva | Juoda, tamsiai ruda |
| Kristalo sistema | Kubinė |
| Skalumas | ? |
| Lūžimai | Kriaukliški |
| Kietumas pagal Moso skalę | 5-6 |
| Blizgesys | Metalinis |
| Refrakcijos indeksas | nepermatomas |
| Specifinis tankis | 6,5-10,0 |
Uraninitas – oksidų klasės mineralas, kuriame gausu urano. Urano oksidas, (UO2). Šiame minerale gali būti torio, švino priemaišų. Visi uraninito mineralai turi radžio priemaišą. Tai urano radioktyvaus skilimo produktas. Uraninitas yra pagrindinė urano rūda. Mineralas radioaktyvus. Tai pirmasis nustatė prancūzų fizikas Anri Bekerelis 1896 metais. Vėliau, tyrinėdama uraninitą, iškastą Jachimove, Čekijoje, lenkų chemikė Marija Kiuri atrado radį.
Mineralas randamas sulfidinėse hidroterminėse gyslose, rečiau pasitaiko granitiniuose pegmatituose. Čia jis randamas kartu su cirkonu ir turmalinu. Nusėdusių uraninito grūdelių pasitaiko ir aliuviniuose sąnašynuose.
Jo randama Kanadoje, JAV, Vokietijoje, Pietų Afrikoje, Anglijoje.