Vitalius Stepulis
| Vitalius Stepulis | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. gruodžio 1 d. Girkalnis, Raseinių rajonas |
| Tautybė | lietuvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Vitalija Stepulienė |
| Veikla | alpinistas, inžinierius |
| Alma mater | Kauno politechnikos institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Jono Basanavičiaus premija (2012 m.) | |
Vitalius Stepulis (g. 1938 m. gruodžio 1 d.) – Lietuvos alpinistas, inžinierius, visuomenės veikėjas.
1965 m. baigė Kauno politechnikos institutą (inžinierius statybininkas). AB „Vilniaus Komprojekto“ vyriausias specialistas (1998 m.), UAB „Vilniaus Narutis“ statybos ir projektavimo direktorius (2006 m.).
1969 m. Vitalius Stepulis vadovavo grupei, kuri įkopė į bevardę viršūnę Tianšanyje (Terskėjaus Alatau kalnagūbryje) ir ją pavadino Žalgirio vardu. 1979 m. ekspedicijos ten pat vadovas – buvo įkopta į 3 bevardes viršūnes, jos pavadintos Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Nemuno vardais. Yra įkopęs į Elbruso (1963 m.), Lenino (1965 m.), Komunizmo (1971 m.), Kilimandžaro (1995 m.), Monblano (1995 m.) viršukalnes. 1970 m. Lietuvos laipiojimo uolomis čempionato prizininkas.[1]
1988 m. Vitalius Stepulis subūrė iniciatyvinę grupę Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui Ožkabaliuose sodinti. Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas (nuo 1991 m.).[2]
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas (2012 m.), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio kavalierius (2015 m.).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kalnų takais (1981 m.)
- Tautos ąžuolynas (sudarytojas, 2009 m.)
- Kalnams pašaukus (sudarytojas, 2011 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vitalius Stepulis, Alpinizmo vikis
- ↑ Vitalius Stepulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012