Pereiti prie turinio

Slovėnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Botai
155 085 keitimai
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: pcd:Slovénie
Aleksasfi (aptarimas | indėlis)
1 685 keitimai
 
(nerodoma 45 tarpinės versijos, sukurtos 25 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{ŠaliesLentelė|
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
pavadinimas = Slovėnija|
ilgas_pavadinimas = Slovėnijos Respublika|
vietinisPavadinimas='''Republika Slovenija'''|
vietinis_pavadinimas = {{sl|Republika Slovenija}}|
kilm=Slovėnijos|
kilm=Slovėnijos|
žemėlapis=EU-Slovenia.svg|
žemėlapis=EU-Slovenia.svg|
vėliava=Flag_of_Slovenia.svg|
vėliava=Flag_of_Slovenia.svg|
herbas=Slovenia_Coat_of_Arms.png|
herbas=Coat of Arms of Slovenia.svg|
herbo_plotis = 70 |
himnas = „[[Slovėnijos himnas|Tostas]]“|
kalbos=[[slovėnų kalba|slovėnų]]|
kalbos=[[slovėnų kalba|slovėnų]]|
sostinė=[[Liubliana]]|
sostinė=[[Liubliana]]|
didžiausiasMiestas=[[Liubliana]]|
didžiausiasMiestas=[[Liubliana]]|
valdovų=2|
valdovų=2|
titulas1=Prezidentas|
titulas1=Prezidentė|
pavardė1=[[Danilo Türk]]|
pavardė1=[[Nataša Pirc Musar]]|
titulas2=Ministras pirmininkas|
titulas2=Ministras pirmininkas|
pavardė2=[[Janez Janša]]|
pavardė2=[[Robert Golob]]|
plotoVieta=150|
titulas3=-|
plotas=20 271|
pavardė3=-|
vandens=0,7 %|
plotoVieta=149|
gyvMetai=[[2021]]|
plotas=20 273|
gyventojuVieta=147|
vandens=0,6 %|
gyventoju=2&nbsp;108&nbsp;708<ref name="Statistical Office of Slovenia">{{cite web|url=https://www.stat.si/StatWeb/en/News/Index/10080|title=Prebivalstvo|access-date=2021-10-01|language=sl|publisher=Statistični urad Republike Slovenije|archive-date=2022-11-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20221128190114/https://www.stat.si/StatWeb/en/News/Index/10080|url-status=dead}}</ref>|
gyvMetai=[[2006]] [[liepa]] (progn.)|
gyventojuTankis=103|
gyventojuVieta=142|
tankumoVieta=106|
gyventoju=2&nbsp;010&nbsp;347|
BVPMetai=[[2022]]|
gyventojuTankis=99,16|
tankumoVieta=73|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=80|
BVPVieta=80|
BVP=63,6<ref name="IMFWEOSI">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=961,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPRPPPPC,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1c=961,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2021&ey=2026&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1 |title=World Economic Outlook Database, October 2021 |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |access-date=2022-01-31}}</ref>|
BVP=47,12|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=23&nbsp;400|
BVPGyventojui=30&nbsp;159<ref name="IMFWEOSI"/>|
BVPGyventojuiVieta=35|
BVPGyventojuiVieta=36|
valiuta=[[Euras]]|
valiuta=[[Euras]]|
laikoJuosta=UTC+1|
laikoJuosta=[[UTC]]+1 ([[Centrinės Europos laikas|CET]])|
vasarosLaikas=-|
vasarosLaikas=[[UTC]]+2 ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jugoslavija|Jugoslavijos]]|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jugoslavija|Jugoslavijos]]|
nepriklausomybėsDatos=[[1936]] m. [[liepos 6]] d.<br />[[1991]] m. [[birželio 25]] d.<br />[[1992]] m.|
nepriklausomybėsDatos=[[1936]] m. [[liepos 6]] d.<br />[[1991]] m. [[birželio 25]] d.<br />[[1992]] m.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbtomis karalyste <br />Paskelbta <br />Pripažinta|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbtomis karalyste <br />Paskelbta <br />Pripažinta|
TLD=si|
TLD=[[si]]|
telKodas=386
telKodas=+386
}}
}}
[[Vaizdas:VU bibliotekos Smuglevičiaus salė5.JPG|thumb|300px|Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja]]
[[Vaizdas:VU bibliotekos Smuglevičiaus salė5.JPG|thumb|300px|Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja]]
'''Slovėnijos respublika''' – valstybė centrinėje [[Europa|Europoje]], besiribojanti su [[Italija]] vakaruose, [[Kroatija]] pietuose ir rytuose, [[Vengrija]] šiaurės rytuose, [[Austrija]] šiaurėje ir [[Adrijos jūra]] pietvakariuose.
'''Slovėnija''' ({{sl|Slovenija}}), oficialiai '''Slovėnijos Respublika''' ({{sl|Republika Slovenija}}) – valstybė [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], [[Balkanai|Balkanų pusiasalio]] šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su [[Italija]], šiaurėje – su [[Austrija]], šiaurės rytuose – su [[Vengrija]], pietryčiuose ir pietuose – su [[Kroatija]]. Pietvakariuose Slovėnija prieina prie [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]]. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Liubliana]].


== Istorija ==
== Istorija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos istorija]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos istorija]]''


Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė [[Šventoji Romos imperija|Šventąjai Romos imperijai]], o vėliau iki pat [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo pabaigos]] 1918 m. – [[Austrija|Austrijos]] Habsburgų imperijai. [[1918]] m. slovėnai drauge su [[Kroatija|kroatais]] ir [[Serbija|serbais]] įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri [[1929]] m. buvo pervardyta [[Jugoslavija]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Slovėnija tapo [[komunizmas|komunistinės]] Jugoslavijos Federacijos [[respublika]]. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine [[politika]], ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.
Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė [[Šventoji Romos imperija|Šventajai Romos imperijai]], o vėliau iki pat [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo pabaigos]] 1918 m. – [[Austrija|Austrijos]] Habsburgų imperijai. [[1918]] m. slovėnai drauge su [[Kroatija|kroatais]] ir [[Serbija|serbais]] įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri [[1929]] m. buvo pervardyta [[Jugoslavija]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Slovėnija tapo [[komunizmas|komunistinės]] Jugoslavijos Federacijos [[respublika]]. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine [[politika]], ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.


Taigi Slovėnija yra pati jauniausia iš visų [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo [[1991]] m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su [[Europa]], veiksminga [[ekonomika]] leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia [[valstybė|valstybe]].
Slovėnija yra pati jauniausia iš visų [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo [[1991]] m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su [[Europa]], veiksminga [[ekonomika]] leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia [[valstybė|valstybe]].


== Politinė sistema ==
== Politinė sistema ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos politinė sistema]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos politinė sistema]]''


Pagal [[1991]] m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] [[respublika]]. Valstybės vadovas [[prezidentas]] tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.
Pagal [[1991]] m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] [[respublika]]. Valstybės vadovas [[prezidentas]] tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.


Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (''Državni Zbor'') ir Valstybės Tarybos (''Državni Svet''). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių, socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.
Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (''Državni Zbor'') ir Valstybės Tarybos (''Državni Svet''). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių, socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.


Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.
Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.


== Administracinis suskirstymas ==
== Administracinis suskirstymas ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos regionai]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos regionai]]''


Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (''občina''), iš kurių 11 – miestų savivaldybės.
Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (''občina''), iš kurių 11 – miestų savivaldybės.
Nuo 2005 metų gegužės egzistuoja tik 12 statistinių regionų, tuo tarpu vyriausybė ruošia Administracinio skirstymo regionais projektą, pagal kurį turėtų būti 10-12 regionų.
Nuo 2005 metų gegužės egzistuoja tik 12 statistinių regionų, tačiau vyriausybė ruošia Administracinio skirstymo regionais projektą, pagal kurį turėtų būti 10-12 regionų.


[[Vaizdas:Slovenia Regions.png|thumb|right|300px|Slovėnijos administracinis suskirstymas]]
[[Vaizdas:Slovenia Regions.png|thumb|right|300px|Slovėnijos administracinis suskirstymas]]
Eilutė 68: Eilutė 69:
# [[Krajinos regionas]] (''Gorenjska regija'')
# [[Krajinos regionas]] (''Gorenjska regija'')
# [[Goricos regionas]] (''Goriška regija'')
# [[Goricos regionas]] (''Goriška regija'')
# [[Pietvakarių Slovėnijos regionas]] (''Jugovzhodna Slovenija'')
# [[Pietryčių Slovėnijos regionas]] (''Jugovzhodna Slovenija'')
# [[Karintijos regionas]] (''Koroška regija'')
# [[Karintijos regionas]] (''Koroška regija'')
# [[Krajinos karsto regionas]] (''Notranjsko-kraška regija'')
# [[Krajinos karsto regionas]] (''Notranjsko-kraška regija'')
Eilutė 76: Eilutė 77:
# [[Pamurio regionas]] (''Pomurska regija'')
# [[Pamurio regionas]] (''Pomurska regija'')
# [[Savos regionas]] (''Savinjska regija'')
# [[Savos regionas]] (''Savinjska regija'')
# [[Žemutinės Savos regionas]] (''Spodnjeposavska regija'')
# [[Žemutinės Savos regionas]] (''Posavska regija'')
# [[Centrinės Savos regionas]] (''Zasavska regija'')
# [[Centrinės Savos regionas]] (''Zasavska regija'')


Eilutė 85: Eilutė 86:




Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į [[Adrijos jūra|Adrijos jūrą]]. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] [[Triglavas|Triglavo]] kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio. Svarbiausios upės – [[Dunojus|Dunojaus]] intakai Drava ir Sava.
Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į [[Adrijos jūra|Adrijos jūrą]]. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] [[Triglavas|Triglavo]] kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio.<ref>{{cite web| url=http://triglav.hribi.flowiktionary.org| title=Triglav| accessdate=2012-12-14}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Svarbiausios upės – [[Dunojus|Dunojaus]] intakai Drava ir Sava.


Didžiausi miestai:
Didžiausi miestai:
Eilutė 97: Eilutė 98:
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos ekonomika]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos ekonomika]]''


Lietuvos eksportas į Slovėniją [[2002]] m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. [[2007]] [[sausio 1]] d. Slovėnija įsivedė [[Euras|eurą]].
Lietuvos eksportas į Slovėniją [[2002]] m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. [[2007]] [[sausio 1]] d. Slovėnija įsivedė [[Euras|eurą]].


== Demografija ==
== Demografija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos demografija]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos demografija]]''
[[Vaizdas:Ljubljana from the Castle.JPG|thumb|right|300px|[[Liubliana|Liublianos]] panorama]]
[[Vaizdas:Ljubljana from the Castle.JPG|thumb|right|300px|[[Liubliana|Liublianos]] panorama]]
[[2009]] m. Slovėnijoje gyveno maždaug 2,005 mln. gyventojų. Šalis turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje, todėl, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius po truputį mažėja. 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 13,5 % visų gyventojų, o 65 metų ir vyresni - 16,5 %. [[Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių|Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą]] Slovėnija yra 6 vietoje. Pasiskirstymas pagal etninę sudėtį (2002 m. surašymo duomenys):<ref name="CIA"/>
[[2009]] m. Slovėnijoje gyveno maždaug 2,005 mln. gyventojų. Šalis turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje, todėl, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius po truputį mažėja. 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 13,5 % visų gyventojų, o 65 metų ir vyresni – 16,5 %. [[Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių|Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą]] Slovėnija yra 6 vietoje. Pasiskirstymas pagal etninę sudėtį (2002 m. surašymo duomenys):<ref name="CIA"/>
* [[slovėnai]] - 83,1 %
* [[slovėnai]] – 83,1 %
* [[serbai]] - 2 %
* [[serbai]] – 2 %
* [[kroatai]] - 1,8 %
* [[kroatai]] – 1,8 %
* [[bosniai]] - 1 %
* [[bosniai]] – 1 %
* kiti - 12 %
* kiti – 12 %


=== Kalbos ===
=== Kalbos ===
91,1 % gyventojų kalba [[slovėnų kalba|slovėniškai]], 4,5 % - [[Serbų-kroatų kalba]], 4,4 % - kitomis kalbomis/nežinoma.<ref name="CIA">(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/si.html CŽV pasaulio faktų knyga: Slovėnija]</ref>
91,1 % gyventojų kalba [[slovėnų kalba|slovėniškai]], 4,5 % – [[serbų-kroatų kalba]], 4,4 % – kitomis kalbomis/nežinoma.<ref name="CIA">(Angliškai)[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/si.html CŽV pasaulio faktų knyga: Slovėnija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200424112304/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/si.html |date=2020-04-24 }}</ref>


Pasak 2005 m. apklausos, dar 59 % Slovėnijos gyventojų gali susikalbėti [[kroatų kalba|kroatiškai]] (neskaitant tų kuriems ji yra gimtoji), 57 % - [[anglų kalba|angliškai]] ir 50 % - [[vokiečių kalba|vokiškai]]. Net 71 % slovėnų moka bent tris kalbas (įskaitant gimtąją).<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>
Pasak 2005 m. apklausos, dar 59 % Slovėnijos gyventojų gali susikalbėti [[kroatų kalba|kroatiškai]] (neskaitant tų, kuriems ji yra gimtoji), 57 % – [[anglų kalba|angliškai]] ir 50 % – [[vokiečių kalba|vokiškai]]. Net 71 % slovėnų moka bent tris kalbas (įskaitant gimtąją).<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>


=== Religijos ===
=== Religijos ===
[[Vaizdas:Blejsko jezero otok cerkev 01092008 66.jpg|thumb|300px|right|Bažnyčia nedidelėje saloje šiaurės vakarų Slovėnijoje]]
[[Vaizdas:Bled-Island-Castle-2021-Luka-Peternel.jpg|thumb|300px|right|Bažnyčia nedidelėje saloje šiaurės vakarų Slovėnijoje]]
Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys):<ref name="relig">(angliškai) [http://www.stat.si/popis2002/en/rezultati/rezultati_red.asp?ter=SLO&st=8 2002 m. surašymo duomenys]</ref>
Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys):<ref name="relig">(angliškai) [http://www.stat.si/popis2002/en/rezultati/rezultati_red.asp?ter=SLO&st=8 2002 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090328193457/http://www.stat.si/popis2002/en/rezultati/rezultati_red.asp?ter=SLO&st=8 |date=2009-03-28 }}</ref>
* [[Katalikybė|katalikai]] - 57,8 %
* [[Katalikybė|katalikai]] – 57,8 %
* [[Islamas|musulmonai]] - 2,4 %
* [[Islamas|musulmonai]] – 2,4 %
* [[Liuteronybė|liuteronai]] - 2,3 %
* [[Liuteronybė|liuteronai]] – 2,3 %
* kiti [[krikščionys]] - 0,9 %
* kiti [[krikščionys]] – 0,9 %
* kitų religijų atstovai - 4,7 %
* kitų religijų atstovai – 4,7 %
* tikintys, bet nepriklausantys jokiai religijai - 3,5 %
* tikintys, bet nepriklausantys jokiai religijai – 3,5 %
* netikintys ir [[ateistai]] - 10,1 %
* netikintys ir [[ateistai]] – 10,1 %
* neatsakė/nežinoma - 18,3 %
* neatsakė/nežinoma – 18,3 %


Palyginus 1991 ir 2002 m. surašymus, katalikų dalis sumažėjo 13,8 %, netikinčių ir ateistų skaičius išaugo 2,35 karto, o tikinčių, bet nepriklausančių jokiai religijai - net 17,5 karto.<ref name="relig"/>
Palyginus 1991 ir 2002 m. surašymus, katalikų dalis sumažėjo 13,8 %, netikinčių ir ateistų skaičius išaugo 2,35 karto, o tikinčių, bet nepriklausančių jokiai religijai – net 17,5 karto.<ref name="relig"/>


Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Slovėnijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 46 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 16 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>
Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Slovėnijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 46 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 16 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>


== Kultūra ==
== Kultūra ==
Eilutė 134: Eilutė 135:
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos kultūra]]''
''Pagrindinis straipsnis: [[Slovėnijos kultūra]]''


Iš žymiausių slovėnų minėtini protestantų reformistas ir rašytojas [[Primožas Trubaras]] (''Primož Trubar'') [[1508]] – [[1586]] m., [[1550]] m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas [[Janesas Vaikardas Valvasoras]] (''Janez Vaijkard Valvasor'') [[1641]] – [[1693]] m.
Iš žymiausių slovėnų minėtini protestantų reformistas ir rašytojas [[Primožas Trubaras]] (''Primož Trubar'') [[1508]]–[[1586]] m., [[1550]] m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas [[Janesas Vaikardas Valvasoras]] (''Janez Vaijkard Valvasor'') [[1641]]–[[1693]] m.


== Kita informacija ==
== Kita informacija ==
Eilutė 144: Eilutė 145:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
Eilutė 152: Eilutė 153:
* [http://www.slovenia.si/ Slovenia.si]. Your gateway to information on Slovenia.
* [http://www.slovenia.si/ Slovenia.si]. Your gateway to information on Slovenia.
* [http://www.gov.si Slovėnijos vyriausybė]
* [http://www.gov.si Slovėnijos vyriausybė]
* [http://www.stat.si Statistikos biuras]
* [http://www.stat.si Statistikos biuras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150224052913/http://www.stat.si/ |date=2015-02-24 }}
* [http://www.slovenia-tourism.si Turizmo departamentas]
* [http://www.burger.si/ Šalies panorama]
* [http://www.burger.si/ Šalies panorama]

Žemėlapiai:
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Slovenian-physical-map.gif Slovėnijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Slovenian-physical-map.gif Slovėnijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/SLOVENIAroad.gif Slovėnijos pagrindinių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=slovenia+map&hl=en&ll=46.149394,15.007324&spn=8.646879,16.45752&sll=46.149394,15.007324&sspn=8.646879,16.45752&gl=uk&t=p&z=6 Slovėnija googlemaps žemėlapyje]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=slovenia+map&hl=en&ll=46.149394,15.007324&spn=8.646879,16.45752&sll=46.149394,15.007324&sspn=8.646879,16.45752&gl=uk&t=p&z=6 Slovėnija googlemaps žemėlapyje]
Laikas ir orai:
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=736 Liublijanos laikas]
* [http://www.meteo.si/ Slovėnijos orai]


{{Europa}}
{{Europa}}
Eilutė 166: Eilutė 169:
[[Kategorija:Slovėnija| ]]
[[Kategorija:Slovėnija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
[[Kategorija:Valstybės]]

[[ace:Slovenia]]
[[af:Slowenië]]
[[als:Slowenien]]
[[am:ስሎቬኒያ]]
[[an:Eslovenia]]
[[ang:Slofenia]]
[[ar:سلوفينيا]]
[[arc:ܣܠܘܒܢܝܐ]]
[[arz:سلوفينيا]]
[[ast:Eslovenia]]
[[az:Sloveniya]]
[[bar:Slowénien]]
[[bat-smg:Slovienėjė]]
[[bcl:Slobinya]]
[[be:Славенія]]
[[be-x-old:Славенія]]
[[bg:Словения]]
[[bi:Slovenia]]
[[bn:স্লোভেনিয়া]]
[[bo:སི་ལོ་ཝེ་ནི་ཡ།]]
[[bpy:স্লোভেনিয়া]]
[[br:Slovenia]]
[[bs:Slovenija]]
[[ca:Eslovènia]]
[[ce:Словени]]
[[ceb:Eslobenya]]
[[chy:Slovenia]]
[[ckb:سلۆڤێنیا]]
[[co:Sluvenia]]
[[crh:Sloveniya]]
[[cs:Slovinsko]]
[[csb:Sloweńskô]]
[[cu:Їллѷрїиска Словѣнїꙗ]]
[[cv:Словени]]
[[cy:Slofenia]]
[[da:Slovenien]]
[[de:Slowenien]]
[[diq:Slowenya]]
[[dsb:Słowjeńska]]
[[dv:ސުލޮވީނިއާ]]
[[ee:Slovenia]]
[[el:Σλοβενία]]
[[en:Slovenia]]
[[eo:Slovenio]]
[[es:Eslovenia]]
[[et:Sloveenia]]
[[eu:Eslovenia]]
[[ext:Eslovénia]]
[[fa:اسلوونی]]
[[fi:Slovenia]]
[[fiu-vro:Sloveeniä]]
[[fo:Slovenia]]
[[fr:Slovénie]]
[[frp:Slovènie]]
[[frr:Slowenien]]
[[fur:Slovenie]]
[[fy:Sloveenje]]
[[ga:An tSlóivéin]]
[[gag:Sloveniya]]
[[gd:Sloibhìnia]]
[[gl:Eslovenia - Slovenija]]
[[gn:Eloveña]]
[[gu:સ્લોવેનિયા]]
[[gv:Yn Clovean]]
[[hak:Sṳ̂-lo̍k-vì-nì-â]]
[[haw:Solowenia]]
[[he:סלובניה]]
[[hi:स्लोवेनिया]]
[[hif:Slovenia]]
[[hr:Slovenija]]
[[hsb:Słowjenska]]
[[ht:Sloveni]]
[[hu:Szlovénia]]
[[hy:Սլովենիա]]
[[ia:Slovenia]]
[[id:Slovenia]]
[[ie:Slovenia]]
[[ilo:Eslobenia]]
[[io:Slovenia]]
[[is:Slóvenía]]
[[it:Slovenia]]
[[ja:スロベニア]]
[[jbo:slovEni,as]]
[[jv:Slovénia]]
[[ka:სლოვენია]]
[[kaa:Sloveniya]]
[[kbd:Слоуэнэ]]
[[kg:Slovenia]]
[[kk:Словения]]
[[kl:Slovenia]]
[[ko:슬로베니아]]
[[koi:Словения]]
[[krc:Словения]]
[[ku:Slovenya]]
[[kv:Словения]]
[[kw:Sloveni]]
[[la:Slovenia]]
[[lad:Eslovenia]]
[[lb:Slowenien]]
[[li:Slovenië]]
[[lij:Slovenia]]
[[lmo:Sluenia]]
[[ln:Slovenia]]
[[ltg:Sloveneja]]
[[lv:Slovēnija]]
[[mdf:Словение]]
[[mhr:Словений]]
[[mi:Horowinia]]
[[mk:Словенија]]
[[ml:സ്ലൊവീന്യ]]
[[mn:Словен]]
[[mr:स्लोव्हेनिया]]
[[ms:Slovenia]]
[[mt:Slovenja]]
[[my:ဆလိုဗေးနီးယားနိုင်ငံ]]
[[na:Tsirobeniya]]
[[nah:Eslovenia]]
[[nds:Slowenien]]
[[nds-nl:Sloveniën]]
[[ne:स्लोभेनिया]]
[[nl:Slovenië]]
[[nn:Slovenia]]
[[no:Slovenia]]
[[nov:Slovenia]]
[[nrm:Slovénie]]
[[nv:Słobíín Bikéyah]]
[[oc:Eslovènia]]
[[or:ସ୍ଲୋଭେନିଆ]]
[[os:Словени]]
[[pag:Slovenia]]
[[pam:Slovenia]]
[[pap:Slovenia]]
[[pcd:Slovénie]]
[[pih:Slowenya]]
[[pl:Słowenia]]
[[pms:Slovenia]]
[[pnb:سلوینیا]]
[[pnt:Σλοβενία]]
[[ps:سلووانیا]]
[[pt:Eslovénia]]
[[qu:Isluwinya]]
[[rm:Slovenia]]
[[ro:Slovenia]]
[[roa-tara:Slovenie]]
[[ru:Словения]]
[[rw:Siloveniya]]
[[sa:स्लोवीनिया]]
[[sah:Словения]]
[[sc:Islovènia]]
[[scn:Slovenia]]
[[sco:Slovenie]]
[[se:Slovenia]]
[[sh:Slovenija]]
[[simple:Slovenia]]
[[sk:Slovinsko]]
[[sl:Slovenija]]
[[sm:Slovenia]]
[[so:Isloveeniya]]
[[sq:Sllovenia]]
[[sr:Словенија]]
[[ss:Siloveni]]
[[st:Slovenia]]
[[stq:Slowenien]]
[[su:Slovénia]]
[[sv:Slovenien]]
[[sw:Slovenia]]
[[szl:Słowyńijo]]
[[ta:சுலோவீனியா]]
[[te:స్లోవేనియా]]
[[tet:Eslovénia]]
[[tg:Словения]]
[[th:ประเทศสโลวีเนีย]]
[[tk:Sloweniýa]]
[[tl:Eslobenya]]
[[tr:Slovenya]]
[[tt:Словения]]
[[udm:Словения]]
[[ug:Slowéniye]]
[[uk:Словенія]]
[[ur:سلووینیا]]
[[uz:Sloveniya]]
[[vec:Slovenia]]
[[vep:Slovenii]]
[[vi:Slovenia]]
[[vls:Slovenië]]
[[vo:Sloveniyän]]
[[war:Eslovenya]]
[[wo:Esloweeni]]
[[wuu:斯洛文尼亚]]
[[xal:Словенмудин Орн]]
[[xmf:სლოვენია]]
[[yi:סלאוועניע]]
[[yo:Sloféníà]]
[[zea:Slovenië]]
[[zh:斯洛文尼亚]]
[[zh-min-nan:Slovenia]]
[[zh-yue:斯洛文尼亞]]

Dabartinė 12:48, 2 rugpjūčio 2024 versija

Slovėnijos Respublika
slovėn. Republika Slovenija
Slovėnijos vėliava Slovėnijos herbas
Vėliava Herbas
Himnas: „Tostas“

Slovėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba slovėnų
Sostinė Liubliana
Didžiausias miestas Liubliana
Valstybės vadovai
 • Prezidentė
 • Ministras pirmininkas
  
Nataša Pirc Musar
Robert Golob
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
20 271 km2 (150)
0,7 %
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis 		 
2 108 708[1] (147)
103 žm./km2 (106)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2022
63,6[2] mlrd. $ (80)
30 159[2] $ (36)
Valiuta Euras
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC+1 (CET)
UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė
Paskelbtomis karalyste
Paskelbta
Pripažinta
 nuo Jugoslavijos
1936 m. liepos 6 d.
1991 m. birželio 25 d.
1992 m.
Interneto kodas .si
Šalies tel. kodas +386
Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja

Slovėnija (slovėn. Slovenija), oficialiai Slovėnijos Respublika (slovėn. Republika Slovenija) – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Italija, šiaurėje – su Austrija, šiaurės rytuose – su Vengrija, pietryčiuose ir pietuose – su Kroatija. Pietvakariuose Slovėnija prieina prie Adrijos jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Liubliana.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos istorija

Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė Šventajai Romos imperijai, o vėliau iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. – Austrijos Habsburgų imperijai. 1918 m. slovėnai drauge su kroatais ir serbais įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. buvo pervardyta Jugoslavija. Po Antrojo pasaulinio karo Slovėnija tapo komunistinės Jugoslavijos Federacijos respublika. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine politika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.

Slovėnija yra pati jauniausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos politinė sistema

Pagal 1991 m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinė demokratinė respublika. Valstybės vadovas prezidentas tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.

Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (Državni Zbor) ir Valstybės Tarybos (Državni Svet). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių, socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.

Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos regionai

Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (občina), iš kurių 11 – miestų savivaldybės. Nuo 2005 metų gegužės egzistuoja tik 12 statistinių regionų, tačiau vyriausybė ruošia Administracinio skirstymo regionais projektą, pagal kurį turėtų būti 10-12 regionų.

Slovėnijos administracinis suskirstymas

Statistiniai regionai:

  1. Krajinos regionas (Gorenjska regija)
  2. Goricos regionas (Goriška regija)
  3. Pietryčių Slovėnijos regionas (Jugovzhodna Slovenija)
  4. Karintijos regionas (Koroška regija)
  5. Krajinos karsto regionas (Notranjsko-kraška regija)
  6. Karsto regionas (Obalno-kraška regija)
  7. Centrinės Slovėnijos regionas (Osrednjeslovenska regija)
  8. Padravos regionas (Podravska regija)
  9. Pamurio regionas (Pomurska regija)
  10. Savos regionas (Savinjska regija)
  11. Žemutinės Savos regionas (Posavska regija)
  12. Centrinės Savos regionas (Zasavska regija)

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos geografija

Slovėnijos žemėlapis


Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į Adrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje Jugoslavijoje Triglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio.[3] Svarbiausios upės – Dunojaus intakai Drava ir Sava.

Didžiausi miestai:

Ekonomika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos ekonomika

Lietuvos eksportas į Slovėniją 2002 m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. 2007 sausio 1 d. Slovėnija įsivedė eurą.

Demografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos demografija

Liublianos panorama

2009 m. Slovėnijoje gyveno maždaug 2,005 mln. gyventojų. Šalis turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje, todėl, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius po truputį mažėja. 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 13,5 % visų gyventojų, o 65 metų ir vyresni – 16,5 %. Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Slovėnija yra 6 vietoje. Pasiskirstymas pagal etninę sudėtį (2002 m. surašymo duomenys):[4]

Kalbos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

91,1 % gyventojų kalba slovėniškai, 4,5 % – serbų-kroatų kalba, 4,4 % – kitomis kalbomis/nežinoma.[4]

Pasak 2005 m. apklausos, dar 59 % Slovėnijos gyventojų gali susikalbėti kroatiškai (neskaitant tų, kuriems ji yra gimtoji), 57 % – angliškai ir 50 % – vokiškai. Net 71 % slovėnų moka bent tris kalbas (įskaitant gimtąją).[5]

Religijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia nedidelėje saloje šiaurės vakarų Slovėnijoje

Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys):[6]

  • katalikai – 57,8 %
  • musulmonai – 2,4 %
  • liuteronai – 2,3 %
  • kiti krikščionys – 0,9 %
  • kitų religijų atstovai – 4,7 %
  • tikintys, bet nepriklausantys jokiai religijai – 3,5 %
  • netikintys ir ateistai – 10,1 %
  • neatsakė/nežinoma – 18,3 %

Palyginus 1991 ir 2002 m. surašymus, katalikų dalis sumažėjo 13,8 %, netikinčių ir ateistų skaičius išaugo 2,35 karto, o tikinčių, bet nepriklausančių jokiai religijai – net 17,5 karto.[6]

Pasak 2005 m. apklausos, 37 % Slovėnijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 46 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 16 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[7]

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos kultūra

Iš žymiausių slovėnų minėtini protestantų reformistas ir rašytojas Primožas Trubaras (Primož Trubar) 1508–1586 m., 1550 m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas Janesas Vaikardas Valvasoras (Janez Vaijkard Valvasor) 1641–1693 m.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Prebivalstvo“ (slovėnų). Statistični urad Republike Slovenije. Suarchyvuotas originalas 2022-11-28. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
  2. ↑ 2,0 2,1 „World Economic Outlook Database, October 2021“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
  3. ↑ „Triglav“. Nuoroda tikrinta 2012-12-14.[neveikianti nuoroda]
  4. ↑ 4,0 4,1 (Angliškai)CŽV pasaulio faktų knyga: Slovėnija Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  6. ↑ 6,0 6,1 (angliškai) 2002 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-03-28 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Slovėnija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Slovėnija

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Ž • A • R
Šalių sąrašas | Europa
Ž • A • R
Europos Sąjunga
Simboliai
Europos vėliava · Europos Sąjungos himnas · Europos Sąjungos šūkis · Europos diena
Istorija
Pirmtakai
Sutartys
Institucijos
Valstybės narės
Ž • A • R
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
Valstybės narės
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Slovėnija&oldid=7350074"