Pereiti prie turinio

Lietuvos ir Ukrainos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
15 034 keitimai
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
15 034 keitimai
Eilutė 70: Eilutė 70:
Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos visuomenė, Vyriausybė ir Seimas įvairiais būdais reiškia paramą Ukrainai – žmonės aukoja lėšų Ukrainai, savanoriškai apgyvendina Ukrainos pabėgėlius savo būstuose, renka paramą Ukrainai, savanoriauja, rengia palaikymo mitingus miestuose ir prie Rusijos ambasados. Taip pat verslai raginami nutraukti veiklą Rusijoje, uždaryta Lietuvos oro erdvė Rusijos lėktuvams, atsisakyta iš Rusijos tiekiamų dujų, uždarytas Rusijos konsulatas Klaipėdoje, pažemintas atstovavimo lygis Rusijos ambasadoje Vilniuje ir Lietuvos ambasadoje Maskvoje.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos visuomenė, Vyriausybė ir Seimas įvairiais būdais reiškia paramą Ukrainai – žmonės aukoja lėšų Ukrainai, savanoriškai apgyvendina Ukrainos pabėgėlius savo būstuose, renka paramą Ukrainai, savanoriauja, rengia palaikymo mitingus miestuose ir prie Rusijos ambasados. Taip pat verslai raginami nutraukti veiklą Rusijoje, uždaryta Lietuvos oro erdvė Rusijos lėktuvams, atsisakyta iš Rusijos tiekiamų dujų, uždarytas Rusijos konsulatas Klaipėdoje, pažemintas atstovavimo lygis Rusijos ambasadoje Vilniuje ir Lietuvos ambasadoje Maskvoje.


Ukrainos ambasados Vilniuje gynybos atašė Sergejaus Verchovodo teigimu, kariauti ukrainiečių pusėje per kiek daugiau nei dvi savaites nuo karo pradžios užsirašė apie 200 savanorių iš Lietuvos.<ref name=kariauti />
Ukrainos ambasados Vilniuje gynybos atašė Sergejaus Verchovodo teigimu, kariauti ukrainiečių pusėje per kiek daugiau nei dvi savaites nuo karo pradžios užsirašė apie 200 savanorių iš Lietuvos.<ref name=kariauti /> [[2022 m.]] [[balandžio 11]] d. Ukrainoje apsilankė Lietuvos premjerė [[Ingrida Šimonytė]], savo vizitą pradėdama nuo smarkiai apgriauto [[Borodianka|Borodiankos]] miestelio.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/simonyte-lankosi-ukrainoje.d?id=89942133 Šimonytė lankosi Ukrainoje (Delfi.lt)]</ref> [[Balandžio 12]] d. į Lietuvos Seimo narius nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas [[Volodymyras Zelenskis]], dėkodamas už Lietuvos „principingumą“.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1670892/i-seima-kreipesi-volodymyras-zelenskis-lietuva-pirmoji-atejo-i-pagalba-ukrainai Į Seimą kreipėsi Volodymyras Zelenskis: Lietuva pirmoji atėjo į pagalbą Ukrainai (LRT.lt)]</ref>


== Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas ==
== Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas ==

23:44, 28 balandžio 2022 versija

 Lietuvos ir Ukrainos santykiai

Ukraina (oranžinė) ir Lietuva (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Lietuvos pripažinimas de jure: 1991 m. rugpjūčio 26 d.
 • Ukrainos pripažinimas de jure: 1991 m. gruodžio 4 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. gruodžio 12 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Ukraina: 896,7 mln. eur.
 • Ukraina → Lietuva: 296,2 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Ukraina → Lietuva (2020): 59 352[2]

Lietuvos ir Ukrainos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos. Diplomatiniai santykiai tarp valstybių oficialiai užmegzti 1991 m. gruodžio 12 d., netrukus po to, kai Lietuva pripažino Ukrainos nepriklausomybę (1991 m. gruodžio 3 d.), tačiau kontaktai su dabartinės Ukrainos protėviais siekia LDK laikus.

Abi šalys yra JTO, Europos Tarybos narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė[3], taip kurį laiką veikė Ukrainos valdžios reformas remianti laikinoji parlamentinė grupė Pro-Ukraine.[4]

Lietuva savo šalies ambasadą turi Kijeve ir vieną konsulatą Lvove, tuo tarpu Ukrainos ambasada yra Vilniuje. Dabartinis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje – Petro Bešta, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje – Valdemaras Sarapinas. Lietuvoje yra įsteigti trys Ukrainos konsulatai – Klaipėdoje, Šalčininkuose ir Visagine. Ukrainoje savo ruožtu įsteigti keli Lietuvos garbės konsulatai – Lvove (Lvovo sričiai), Mykolajive (Mykolajivo sričiai), du Dnipre (vienas Dniepropetrovsko sričiai, kitas Krymui), Žitomyre (Žytomyro sričiai), Chersone (Chersono sričiai), Užgorode (Užkarpatės sričiai), Odesoje (Odesos sričiai), Ivano Frankivske (Ivano Frankivsko sričiai), Charkove (Charkovo sričiai), Ternopilyje (Ternopilio sričiai), Kropivnyckyje (Kirovogrado sričiai), Slucke (Voluinės sričiai), Severodonecke (Luhansko sričiai)[5]

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis 0,5 proc. visų Lietuvos gyventojų sudarė ukrainiečiai.[6] 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 30 139 Ukrainos piliečiai[7]. Ukrainoje gyvena apie 11 000 lietuvių. 2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius smarkiai išaugo, į Lietuvą atvykus daugiau nei 40 000 karo pabėgėlių.

Istorija

Seniausia istorija

Lietuvių ir ukrainiečių ryšiai siekia seniausius laikus ir atspindi abiejų tautų formavimosi istoriją. Yra duomenų, kad 1040 m. Kijevo Rusios didysis kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis puolė lietuvių genčių žemes ir privertė jas mokėti duoklę. Kijevo Rusiai nusilpus, 1219 m. Lietuvos žemių kunigaikščiai sudarė sutartį su vakarinėse dabartinės Ukrainos žemėse iškilusia Haličo-Voluinės kunigaikštyste, nukreiptą prieš Lenkiją. Nužudyto Lietuvos valdovo Mindaugo sūnus Vaišelga 1264 m. iškovojo valdžią, remiamas Cholmo kunigaikščio Švarno, o 1267 m. šiam perdavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą. Nuo XIV a. pr. prasidėjo aktyvus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis skverbimasis į pietines žemes, anksčiau priklausiusias Kijevo Rusiai; jau apie 1325 m. Kijevo kunigaikščiu tapo Gedimino brolis Teodoras.

1569 m. sudaryta Liublino unija lėmė ne tik Abiejų Tautų Respublikos susikūrimą, bet ir didelės dalies dabartinės Ukrainos teritorijos perėjimą Lenkijos Karalystei. Nuo 1795 m. iki 1917 m. didžioji dabartinės Ukrainos dalis, kaip ir Lietuva, priklausė Rusijos imperijai, o nuo 1944 m. iki 1990 m. – Tarybų Sąjungai.

XIX a.–XX a. pradžioje lietuviai studijavo ir dėstė Ukrainos aukštosiose mokyklose (Charkovo universitete, Kijevo universitete, politechnikos, veterinarijos institutuose), tad XIX a. pab. ėmė kurtis vietinės lietuvių studentų draugijos.[8] Po nepasisekusio 1863–1864 sukilimo į Odesą buvo atitremta jo dalyvių iš Lietuvos. 1897 m. surašymo duomenimis, Ukrainoje gyveno 1684 lietuviai. Jų skaičius smarkiai išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai Ukrainos miestuose apsigyveno tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių, veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyriai.[8]

Santykiai tarpukariu

Atminimo lenta Kaune, skirta Jevhenui Konovaleciui.

Lietuvai ir Ukrainai sukūrus nepriklausomas valstybes Ukrainoje gyveno daugiau nei 15 500 lietuvių. Ukrainą užėmus bolševikams dauguma jų išvyko į nepriklausomą Lietuvą.[8]

Tarpukariu Laikinojoje sostinėje Kaune veikė Ukrainos sukilėlių armijos atstovybė, buvo spausdinami Ukrainos nacionalistų organizacijos leidiniai. Pirmasis šios organizacijos vadas Jevhenas Konovalecis nuo 1929 m. turėjo ir Lietuvos pilietybę.[9]

Tarp kitų klausimų lietuvius ir ukrainiečius vienijo teritoriniai ginčai su Lenkija, kadangi beveik visą tarpukario laikotarpį Lenkija buvo inkorporavusi Vilnių ir Lvovą į savo sudėtį. 1954 m. JAV lietuvių visuomenininkas Simas Sužiedėlis Politinių Studijų Klube rašė: „Bet ypatingai Lietuvai esanti svarbi Ukrainos nepriklausomybė. Vilnius ir Lvovas mus riša. Ukrainiečiams reikią padėti atsilaikyti ties Curzono linija su Lvovu ir gretimom sritim.“[10]

Santykiai tarp lietuvių ir ukrainiečių išeivijos

1984–1985 m. kilus diskusijoms dėl Jaltos nutarimų atšaukimo iš JAV pusės, JAV lietuvių bendruomenės ir Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto nuomonės sutapo – buvo siekta, kad JAV neatšauktų Jaltos nutarimų, – tokią iniciatyvą buvo pateikusi lenkų išeivių organizacija Pomost, motyvuodama tuo, jog Jaltos nutarimai prieštarauja Atlanto chartijai, garantuojančiai nepriklausomybę per karą okupuotoms valstybėms. Iniciatyvą palaikė latvių, estų išeivių organizacijos ir VLIK[11]. Priėjus bendro sutarimo su Pomost direktoriumi Adam W. Kiernik, paskelbta suderinta rezoliucija, kurios įžangoje tarp kita ko minimi ir Lietuvos ir Ukrainos partizaniniai judėjimai, kaip Vidurio ir Rytų Europos tautų pasipriešinimo prasiveržimai.[12]

Santykiai po 1991 m.

Santykiai 1991-2014 m.

Rusų aktyvistų piketas Kryme prie Lietuvos konsulato „dėl palaikomų riaušių Kijeve“, 2014 m.[13]
Lietuvos ir Ukrainos prezidentų susitikimas 2016 m. gruodį Kijeve.

1991 m. gruodžio 12 d. užmegzti diplomatiniai santykiai. Po nepriklausomybių paskelbimo Lietuvos ir Ukrainos santykiai buvo šilti, ypač po Oranžinės revoliucijos, kurios metu tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus aktyviai reiškė paramą. 2009 m. tarp šių šalių buvo pasirašyta daug įvairaus pobūdžio bendradarbiavimo sutarčių. Lietuva įsipareigojo padėti Ukrainai siekiant tapti ES nare[14] ir siekti narystės NATO bei yra viena entuziastingiausiai remiančių Ukrainos NATO ir ES narystę valstybių.

2013–2014 m. Euromaidano įvykiuose Lietuvos valstybinės institucijos labai palaikė Ukrainą, įvairūs Lietuvos politikai (Vytautas Landsbergis, Petras Auštrevičius, Loreta Graužinienė ir kt.) dalyvavo taikiuose mitinguose Kijeve. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, parodydama paramą Ukrainai, Rusiją pavadino teroristine valstybe dėl rėmimo Ukrainos rytuose kovojančius separatistus.[15] Vėliau Vytautas Landsbergis Minsko sutarimus pavadino blogesniais už Miuncheno sutartį.[16]

Santykiai 2014-2022 m.

Po Krymo aneksijos Lietuvoje gyvenantis Jonas Ohmanas įkūrė nevyriausybinę paramos Ukrainai organizaciją Blue Yellow.[17]

2019 m. lapkričio 25-26 d. Lietuvoje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kur susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda aptarė dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.[18] Dar kartą Lietuvoje Ukrainos prezidentas lankėsi 2022 m., prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą.

Santykiai Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos visuomenė, Vyriausybė ir Seimas įvairiais būdais reiškia paramą Ukrainai – žmonės aukoja lėšų Ukrainai, savanoriškai apgyvendina Ukrainos pabėgėlius savo būstuose, renka paramą Ukrainai, savanoriauja, rengia palaikymo mitingus miestuose ir prie Rusijos ambasados. Taip pat verslai raginami nutraukti veiklą Rusijoje, uždaryta Lietuvos oro erdvė Rusijos lėktuvams, atsisakyta iš Rusijos tiekiamų dujų, uždarytas Rusijos konsulatas Klaipėdoje, pažemintas atstovavimo lygis Rusijos ambasadoje Vilniuje ir Lietuvos ambasadoje Maskvoje.

Ukrainos ambasados Vilniuje gynybos atašė Sergejaus Verchovodo teigimu, kariauti ukrainiečių pusėje per kiek daugiau nei dvi savaites nuo karo pradžios užsirašė apie 200 savanorių iš Lietuvos.[17] 2022 m. balandžio 11 d. Ukrainoje apsilankė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, savo vizitą pradėdama nuo smarkiai apgriauto Borodiankos miestelio.[19] Balandžio 12 d. į Lietuvos Seimo narius nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dėkodamas už Lietuvos „principingumą“.[20]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

Atminimo lenta Tarasui Ševčenkai Vilniuje.

Itin glaudūs ryšiai tarp ukrainiečių ir lietuvių literatūros. Apie ukrainiečių ir lietuvių literatūrinius ryšius yra rašė Aleksandras Čiakovskis, Kostas Korsakas, Eduardas Mieželaitis, Nadija Neporožnia, Vasilijus Šubravskis, Teofilis Tilvytis, Antanas Venclova.[21] XVII a. pr. Vilniaus brolijos mokykloje dirbo ukrainiečių kultūros veikėjai broliai Lavrentijus ir Stefanas Zizanijai, Meletijus Smotrickis. 1619 m. Vievyje išspausdinta Meletijaus Smotrickio „Taisyklingos sintagmatikos slavų gramatika“.[21]

1829–1830 m. Vilniuje gyveno vienas žymiausių ukrainiečių poetų Tarasas Ševčenka, Vilniaus Naujamiesčio kvartale yra jo vardu pavadinta gatvė. Ukrainiečių rašytojų kūryba, daugiausia Taraso Ševčenkos, į lietuvių kalbą pradėta versti XIX a. pabaigoje. XX a. pr. prie Taraso Ševčenkos kūrybos Lietuvoje populiarinimo ženkliai prisidėjo Jonas Biliūnas, Liudas Gira, Karolis Račkauskas-Vairas.[21] Ukrainiečių rašytojų kūrinių vertimų ypač pagausėjo po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai, kaip ir Ukrainai, tapus TSRS dalimi. Be Taraso Ševčenkos į lietuvių kalbą išversta ukrainiečių rašytojų Ivano Franko, Panaso Myrno, Mychailo Kociubynskio, Vasylio Stefanyko, Lesios Ukrainkos, Stepano Tudoro, Oleksandro Kopylenkos, Volodymyro Vladko, Jaroslavo Halano, Jurijaus Janovskio, Mykolos Trublajinio, Leonido Pervomaiskio, Liubomyro Dmyterkos, Ihorio Muratovo, Vadymo Sobko, Mychailos Stelmacho, Oleso Hončaro, Hryhorijaus Tiutiunyko, Oleksandro Syzonenkos, Serhijaus Žadano kūrybos. Išleistos kelios knygos apie Tarasą Ševčenko ir jo ryšius su Lietuva. Lietuvos teatruose pastatyta Ivano Franko, Ivano Kočergos, O. Kornijčuko pjesių.[21]

Yra ukrainiečių autorių, parašiusių kūrinių lietuviška tematika — Pavlo Tyčyna, Volodymyras Sosiura, Ivanas Nechoda, Liubovė Zabašta. Ukrainiečių kalba išleista lietuvių poezijos ir prozos antologijų, lietuvių liaudies pasakų rinkinių, Alfonso Bieliausko, Petro Cvirkos, Jono Dovydaičio, Romualdo Granausko, Salomėjos Nėries, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Jono Mikelinsko, Vinco Mykolaičio-Putino, Antano Venclovos, Antano Vienuolio, Žemaitės ir kitų rašytojų kūrinių.[21]

Atkūrus nepriklausomybes vyksta mainai tarp Lietuvos ir Ukrainos aukštųjų mokyklų. 2022 m. kovo 28 d. Kaune atidaryta mokykla ukrainiečių vaikams „Heroiam Slava“,[22] 2022 m. balandžio mėnesį — internetinė mokykla ukrainiečių vaikams (vadovas lietuvių humoristas Mantas Stonkus).[23]

Ekonominiai mainai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ukrainos siekė 1,19 mlrd. eurų, o Ukraina buvo 18-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[2]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Ukrainą.

  • Eksportas sudaro 896,7 mln. eurų; Ukraina yra 11-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 296,2 mln. eurų; Ukraina yra 22-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: mediena ir jos dirbiniai (13%); javai (11%); riebalai ir aliejai (8%); geležis ir plienas (7%), katilai, reaktoriai jų dalys (7%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Ukraina yra 22-a (investicijos siekia 88,78 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Ukrainoje 2020 m. buvo 179,41 mln. eurų (5-a vieta pagal apimtį).[2]

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Pasiuntiniai Ukrainai

Lietuvos ordinų kavalieriai Ukrainos piliečiai

Iki 2022 m. 92 Ukrainos piliečiams yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.[24] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Šaltiniai

  1. ↑ Ukraina, Dvišalė prekyba (2019), LR Užsienio reikalų ministerija
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 „Ukraina“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
  3. ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė
  4. ↑ TS-LKD frakcijos pranešimas: Seime įsteigta laikinoji „Pro–Ukraine“ grupė, kuri rūpinsis paramos Ukrainai planų įgyvendinimu
  5. ↑ Garbės konsulai. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje
  6. ↑ Statistika: 84 proc. Lietuvos gyventojų – lietuviai, didžiausia tautinė mažuma – lenkai Archyvuota kopija 2017-10-22 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 Ukrainos lietuviai
  9. ↑ Arūnas Milašius. Paskutinis UPA reidas – į Lietuvą. Veidas.lt
  10. ↑ D. C. Straipsnis „Lietuvos—Lenkijos“ santykiai, 1954 m., LTSC / PLA, J. Dainausko archyvas, 8 dėžė.
  11. ↑ VLIKo pareiškimas Jaltos klausimu, 1984, VDU LII, f. 6, ap. 8, b. 5874, p. 91-92
  12. ↑ A. Gurecko pastabos Jaltos klausimu, 1984 09 26. VDU LII, f. 6, ap. 8, b. 5875, p. 286–296
  13. ↑ Крымчане пикетировали консульство Литвы в СимферополеArchyvuota kopija 2022-04-06 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ Ukraine, Lithuania sign series of agreements
  15. ↑ President of Lithuania Gets Punk’d After Declaring Russia a ‘Terrorist State’
  16. ↑ Lithuanian leader: Minsk ‘much worse than Munich’
  17. ↑ 17,0 17,1 Kas vyksta kariauti į Ukrainą: lietuvių ir kitų šalių savanorių istorijos (Lrytas.lt)
  18. ↑ [1]
  19. ↑ Šimonytė lankosi Ukrainoje (Delfi.lt)
  20. ↑ Į Seimą kreipėsi Volodymyras Zelenskis: Lietuva pirmoji atėjo į pagalbą Ukrainai (LRT.lt)
  21. ↑ 21,0 21,1 21,2 21,3 21,4 Ukrainos literatūra
  22. ↑ Ukrainiečių mokykla „Heroiam slava“. Nuoroda tikrinta 2022-04-28
  23. ↑ Internete – mokykla vaikams iš Ukrainos, jau mokosi apie 1 tūkst. ukrainiečių (LRT.lt)
  24. ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Nuorodos

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Ukrainos_santykiai&oldid=6566653"