Pereiti prie turinio

Lietuvos ir Tuniso santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Lietuvos ir Tuniso santykiai
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Tuniso pusės: 1991 m. rugsėjo 4 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. birželio 30 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Tunisas: 3,6 mln. eur.
 • Tunisas → Lietuva: 0,45 mln. eur.

Lietuvos ir Tuniso santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tuniso.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 4 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. birželio 30 d.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Prancūzijoje, Tunisui – Lenkijoje reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Tuniso sostinėje Tunise ir Susoje veikia Lietuvos garbės konsulatai.[2]

Abi valstybės yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės. Santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narys yra Tunisas. Tuo tarpu Tunisas 1998 m. pasirašė asociacijos sutartį su ES; vienas iš pagrindinių jo užsienio politikos prioritetų yra eurointegraciniai procesai.[3]

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 38 Tuniso piliečiai.[4] Tunise 2016 m. gyveno 18 Lietuvos piliečių,[5] šalis yra gan populiari tarp turistų iš Lietuvos.[6] 2019 m. išvykusiųjų turistų iš Lietuvos į Tunisą kelionių skaičius siekė 5,7 tūkst.[7]

Santykių istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užfiksuota, kad Lietuvoje dar Tarpukariu yra lankęsi keleivių iš Tuniso. 1921, 1925, 1926, 1929 ir 1932 m. Latvijos-Lietuvos sieną per Žagarės pereinamąjį punktą kirto 11 tunisiečių. Vis dėlto nėra aišku, kiek ilgai (ir ar išvis) šie viešėję tuometėje Lietuvoje.[8]

Santykiai po 1991 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 4 d., trečioji Afrikos žemyne po PAR ir Libijos. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. birželio 30 d.

Dar 1997 m. Maskvoje (Rusija) tarp šalių pasirašyta sutartis dėl reguliaraus oro susisiekimo (ratifikuota 2001 m.)[9]

2002 m. Lietuva Tunisui akreditavo pirmąją ambasadorę, Prancūzijoje reziduojančią Astą Skaisgirytę Liauškienę, kuri gruodžio 12 d. įteikė skiriamuosius raštus Tuniso prezidentui.[10] Tunisas analogišką žingsnį buvo žengęs metais anksčiau, 2001 m. Lietuvai akredituodamas Lenkijoje reziduojantį ambasadorių Alį Busniną.

Yra įvykę keletas susitikimų tarp Lietuvos ir Tuniso užsienio reikalų ministrų. Pirmasis jų įvyko 2003 m. spalio 7-8 d., kai su oficialiu vizitu Tunise lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio vadovaujama delegacija. Antanas Valionis susitiko su šios Tuniso ministru pirmininku Mohamedu Ganučiu, užsienio reikalų ministru Habibu Ben Jahija, pramonės, amatų ir turizmo ministru Monderu Zenaidžiu, darbdavių asociacijos vadovais. Tunisas tuo metu vertinta kaip „nuosaikiausia regiono valstybė“, galinti tapti atramos tašku Lietuvos verslo sklaidai Šiaurės Afrikos regione.[11]

2005 m. su darbo vizitu lankydamasis Baltijos šalyse sausio 25 d. Vilniuje viešėjo Tuniso užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Mohamedas Hatemas Ben Salemas, kur susitiko Lietuvos užsienio reikalų viceministru Zenonu Petrausku ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Audroniu Ažubaliu.[3]

2010 m. gruodžio 17 d. Tunise kilę masiniai protestai ir po jų sekusi Jazminų revoliucija, per kurią buvo nuverstas ilgalaikis šalies vadovas Zinas Al Abidinas Ben Ali, sutapo su Lietuvos pirmininkavimu Demokratų bendrijoje ir didžiąją dalimi – su Lietuvos pirmininkavimu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO). Prasidėjus neramumams Tunise Demokratijų bendrijos narės, 2011 m. sausio 18 d. dalyvavusios Steigiamosios grupės susitikime, paragino visas su įvykiais susijusias puses „taikiai ir dialogo keliu spręsti dabartinę krizę šalyje“ ir pareiškė apgailestaujančios „dėl žuvusiųjų pastarųjų įvykių metu“ ir reiškiančios „užuojautą aukų šeimoms“. Demokratų bendrija paragino suinteresuotąsias šalis „siekti santarvės Tuniso žmonių labui“ ir kuo greičiau siekti „taikos, saugumo ir stabilumo.“[12]

2011 m. balandžio 16 d., praėjus trims mėnesiams po Jazminų revoliucijos, Tuniso kvietimu Tunise viešėjo ESBO pirmininko pareigas ėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kur susitiko su naująja Tuniso vadovybe ir aptarė galimą ESBO pagalbą šios šalies demokratinėms reformoms pereinamuoju laikotarpiu.[13] Tų pačių metų liepos 1 d. Vilniuje lankėsi ir Demokratijų bendrijos renginiuose dalyvavo Tuniso užsienio reikalų ministras Mohamedas Muldis Kefis, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru, iš kurio gavo pažadą, kad „Tunisas gali kliautis tiek Lietuvos, tiek ESBO pagalba.“ Vizito metu Audronius Ažubalis pareiškė, kad „Lietuva solidarizuojasi su Tuniso žmonėmis, kurie taikiomis priemonėmis pradėjo eiti link demokratijos“ ir kad „kartu su tarptautine bendruomene“ „remia Tunisą ir jo pastangas sukurti stabilią demokratinę valstybę.“ Taipogi Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota dvišalių santykių su Tunisu plėtra įvairiose srityse.[14]

2014 m. birželio 10-11 d. Atėnuose (Graikija) vykusiame ES ir Arabų Lygos susitikime dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, renginio paraštėse susitikdamas su Tuniso užsienio reikalų ministru.[15]

2016 m. kovo 7-9 d. Ben Gardane įvyko reikšmingi mūšiai tarp Tuniso pajėgų ir Islamo valstybės bei jos sąjungininkės organizacijos Ansar Al Šairja sukilėlių, siekusių užimti minimą Tuniso miestą. Į tai reaguodama Lietuvos užsienio reikalų ministerija kovo 8 d. išplatino pareiškimą: „Griežtai smerkiame vakar įvykdytą teroristinį išpuolį Tuniso Ben Gardano mieste ir reiškiame užuojautą aukų šeimoms.“ Taip pat pridūrė, kad „turime imtis visų pastangų stabilizuojant padėtį Libijoje ir kovojant su terorizmo grėsme“.[16]

2016 m. lapkričio 19 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje vykusiame Sir Bani Yas forume, kur susitiko su Tuniso užsienio reikalų ministru Chemajesu Džinauju. Susitikimo metu Linas Linkevičius sveikino sėkmingą Tuniso perėjimo prie demokratijos patirtį ir jos lyderių bei piliečių pasiryžimą kurti pliuralistinę, demokratišką ir modernią valstybę, prisimindamas, kad šios pastangos buvo įvertintos Nobelio taikos premija (ja apdovanotas Tuniso nacionalinio dialogo kvartetas), aptarė bendradarbiavimo tarp šalių galimybes.[17]

2018 m. vasario 5-8 d. darbo vizito į Tunisą atvyko Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, kur susitiko su Tuniso užsienio reikalų ministru Chemajesu Džinauju, Tuniso pramonės, prekybos ir amatų sąjungos prezidentu Samiru Mažulu bei dalyvavo inauguruojant du Lietuvos garbės konsulatus Tuniso mieste ir Suse. Garbės konsulais paskirti verslininkas Chaledas Furatis (Tunise) ir finansinių paslaugų grupės „Swicorp“ direktorius Šiaurės Afrikai Madždis Šaabunis (Suse). Vizito metu įvyko pirmos politinės konsultacijos tarp šalių užsienio reikalų ministerijų, pasirašytas memorandumas dėl dvišalių konsultacijų.[18]

2018 m. rugsėjo 25 d. Niujorke (JAV) susitiko su Tuniso užsienio reikalų ministru Chemajesu Džinauju susitiko Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.[19]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos futbolo klubuose yra rungtyniavę tunisiečiai Nizaras Ben Nasra (2011–2012 m. FK Banga Gargždai), Hamdis Nagezas (2020 m. FK Sūduva).

Į 2017 m. Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vykusius Arabų kultūros dienų renginius atvyko svečiai iš Tuniso.[20]

Ekonominiai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Tuniso siekė 4,03 mln. eurų, o Tunisas buvo 107-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Tunisą.

  • Eksportas sudaro 3,6 mln. eurų; Tunisas yra 102-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 0,45 mln. eurų; Tunisas yra 96-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama produkcija: gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus (56%), Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai (15%), drabužiai (13%), augaliniai tekstilės pluoštai; popieriaus verpalai ir jų audiniai (6%), perlai, brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys, taurieji metalai ir jų dirbiniai (5%).

2020 m. Tuniso tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydis buvo neigiamas. Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų Tunise užfiksuota nebuvo.[1]

Pilietiniai mainai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai 2016[21] 2020[22] 2021[5] 2022[4]
Tuniso piliečių skaičius Lietuvoje 15 22 28 38

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ambasadoriai Lietuvai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nepilnas.

Pasiuntiniai Tunisui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 „Tunisas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
  2. ↑ Tunise atidaryti du Lietuvos garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje)[neveikianti nuoroda]
  3. ↑ 3,0 3,1 UR viceministras susitiko su Tuniso URM valstybės sekretoriumi (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  4. ↑ 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. ↑ 5,0 5,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  6. ↑ Tunise šiuo metu yra apie 200 turistų iš Lietuvos (LRT.lt)
  7. ↑ „Išvykusių turistų kelionių skaičius“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. birželio 17 d.
  8. ↑ Karošaitė, Kristina. PASIENIO MULTIKULTŪRINIS REGIONAS TARPUKARIU: ŽAGARĖS MIESTAS IR VALSČIUS. Magistro darbas. Šiaulių universitetas, Šiauliai, 2014 m.
  9. ↑ Tunisas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)[neveikianti nuoroda]
  10. ↑ Tunise akredituojama pirmoji Lietuvos ambasadorė Tunise (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  11. ↑ UR ministras susitiko su Tuniso valdžios ir verslo atstovais (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  12. ↑ Demokratų bendrijos pareiškimas dėl Tuniso (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  13. ↑ ESBO pirmininkas lankysis Tunise (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  14. ↑ Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė paramą demokratijos reformoms Tunise (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  15. ↑ Užsienio reikalų ministras Atėnuose dalyvaus ES ir Arabų Lygos susitikime (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  16. ↑ URM pareiškimas dėl įvykių Tunise (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2017-07-07 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ Užsienio reikalų ministras sveikina Tuniso pasiryžimą kurti pliuralistinę demokratišką ir modernią valstybę (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2016-11-20 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ Viceministras N. Germanas atidarė du Lietuvos garbės konsulatus Tunise (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2018-02-07 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ Ministras Linas Linkevičius Niujorke susitinka su Tuniso užsienio reikalų ministru Khemaies Jhinaoui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  20. ↑ 09.08. Naujausios žinios. (2019-09-28, Lietuvos aidas)
  21. ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  22. ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  23. ↑ Prezidentė priėmė Tuniso ambasadoriaus skiriamuosius raštus (15min.lt)
  24. ↑ Prezidentė priėmė Tuniso ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Lietuvos Respublikos Prezidentas) Archyvuota kopija 2021-01-24 iš Wayback Machine projekto.
  25. ↑ Lietuvos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus Tuniso prezidentui Kaïs Saïed (URM.lt)[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Tuniso_santykiai&oldid=7192111"