Bulgarijos ir Lietuvos santykiai

	Bulgarijos–Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Bulgarija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Bulgarijos pusės: 1924 m. lapkričio 3 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 10 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Bulgarija: 92,8 mln. eur.
• Bulgarija → Lietuva: 76,7 mln. eur.
Turistų srautai:
• Bulgarija → Lietuva (2020): 964

Bulgarijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Bulgarijos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 10 d.

Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure buvo pripažinusi 1924 m. lapkričio 3 d. — viena iš vėliausiai pripažinimą išsiuntusių Europos valstybių.. Bulgarijai užėmus nepalankią Lietuvai poziciją Vilniaus krašto klausimu pasiuntinybė įkurta nebuvo.

Abi šalys yra Trijų jūrų iniciatyvos, ES, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Bukarešte, Rumunijoje. Sofijoje veikia Lietuvos garbės konsulatas. Bulgarijai atstovauja ambasadorė, reziduojanti Sofijoje (prieš tai buvę ambasadoriai, išskyrus 2007–2011 m. laikotarpį, rezidavo Varšuvoje), ir garbės konsulas Vilniuje. 2007–2011 m. Vilniuje veikė Bulgarijos ambasada.

Veikia Bulgarijos lietuvių bendruomenė (įkurta 2012 m.) 2018 m. Bulgarijoje gyveno apie 100 lietuvių, 2022 m. - 385 Lietuvos piliečiai. Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 187 Bulgarijos piliečiai, nuo 1999 m. veikia nedidelė bulgarų bendrija „Madara“. 2011 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 170 bulgarų, daugiausia Vilniuje ir Klaipėdoje.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Bulgarija grupė (dabartinis pirmininkas – Andrius Vyšniauskas (TS-LKD).

Santykių istorija

Ankstyvieji kontaktai LDK laikais

1444 m. mūšyje su turkais prie Varnos žuvo Jogailos sūnus Vladislovas III.

Didžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su bulgarų sukilėliais kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.

Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje

Per 1877–1878 m. vykusį Rusijos–Turkijos karą vien 1877 metais žuvo 36 iš Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų kilę kariai. Kovose dėl Bulgarijos laisvės mūšyje prie Šipkos perėjos pasižymėjo Vilniaus apylinkėse gimęs ir augęs K. Chruckis.

Nuo 1880 m. iki 1905 m. su dvejų metų pertrauka Varnos ir Lomo miestuose Bulgarijoje gyveno ir gydytojo amatu vertėsi dr. Jonas Basanavičius. Basanavičius 1889 m. parašė ir 1891 m. išleido mokslinį darbą „Bulgarijos sanitarinės etnografijos medžiaga. I. Lomo apygarda (1880–1889)“. Šioje monografijoje daug vietos skirta krašto istorijai, archeologijai, antropologijai, ekonomikai, etnografijai, medicinai, švietimui, tautosakai ir gamtos problemoms. 1891 m. lapkričio 16 d. jam buvo suteikta Bulgarijos pilietybė. 1899 m. buvo išrinktas į Varnos miesto tarybą, rūpinosi šio miesto reikalais. Jo iniciatyva buvo sutvarkytas šio miesto paplūdimys su krantine. 1902 m. išrinktas Bulgarijos mokslų akademijos tikruoju nariu.

1912 m., Pirmojo Balkanų karo metu, Bulgarijos aviacijoje savanoriu tarnavo pilotas Mazurkevičius.

Santykiai 1918–1940 m.

1936 m. Bulgarijoje aštuonius mėnesius lankėsi lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška. Keliaudamas ne tik domėjosi šios šalies tradicijomis ir gamta, bet surinko atsiminimus ir istorinę medžiagą apie Jono Basanavičiaus gyvenimą ir darbus Bulgarijoje, lankėsi jo gyventose vietose, susitiko su jį pažinojusiais ar bent iš pasakojimų jį menančiais žmonėmis.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

Po Antrojo pasaulinio karo tiek Lietuva, tiek Bulgarija tapo visiškai Maskvai pavaldžiomis vienpartinėmis socialistinėmis respublikomis. Bulgarijos Liaudies Respublika įkurta 1946 m. Skirtingai nei Lietuva, Bulgarija netapo sovietine respublika ir tai apribojo dvišalius ryšius tarp abiejų komunistinių režimų ir visuomenių, lyginant su kitomis sovietinėmis respublikomis.

Prosovietinė Bulgarijos Liaudies Respublikos vyriausybė oficialiai pripažino SSRS deklaruotą nuostatą apie savanorišką Baltijos šalių, įskaitant Lietuvos, prisijungimą prie Sovietų Sąjungos. 1958 metais SSRS su Bulgarija sudarė dvišalius protokolus, kuriais buvo siekiama „visiškai ir galutinai sureguliuoti turtinius bei finansinius klausimus, kurie susiję su Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikų įstojimu į Sovietų Sąjungą.“

Santykiai po 1990 m.

Šalyse tais pačiais metais įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai po daugiau nei pusšimčio metų – 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Bulgarijoje daugiausia gyveno lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas. XXI a. pradžioje padaugėjo įsigijusių gyvenamą būstą ir įsikūrusių Bulgarijos pajūrio ir kalnų regionuose.

Nuo diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašytos šios dvišalės sutartys: susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (pasirašytas 1995 m., ratifikuotas 2002 m.), susitarimas dėl prekybinio – ekonominio ir mokslinio – techninio bendradarbiavimo (1996 m.), sutartis dėl bevizinio vykimo tvarkos (1996 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, studijų ir kultūros srityse (1996 m.), draugiškų santykių ir bendradarbiavimo pagrindų sutartis (pasirašyta 1996 m., ratifikuota 1997 m.), sutartis dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, dalyvaujančių daugianacionalinėse ginkluotosiose pajėgose “KFOR”, tranzito per Bulgarijos Respublikos teritoriją sąlygų ir tvarkos (2000 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2006 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2007 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (2009 m.)

Tarp šalių yra įvykę keli aukščiausio lygio susitikimai. Lietuvoje net dukart lankėsi Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas. Pirmojo vizito metu 2003 m. birželio 12-13 dienomis susitiko su Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, premjeru Algirdu Brazausku ir Seimo pirmininku Artūru Paulausku, apžiūrėjo Vilniaus universitetą. Antrasis valstybinis vizitas įvyko 2009 m. kovo 16-18 d. Jo metu buvo susitikta su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Andriumi Kubiliumi, Seimo pirmininku Arūnu Valinsku. Savo ruožtu Lietuvos prezidentai Bulgarijoje yra lankęsi bent dukart. 2005 m. lapkričio 21-22 dienomis Sofijoje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus. 2021 m. liepos 8–9 d. Bulgarijoje su darbo vizitu lankėsi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kur dalyvavo šeštajame Trijų jūrų iniciatyvos vadovų susitikime.

Taip pat surengti keli abiejų šalių ministrų ir parlamento pirmininkų vizitai:

• 2003 m. sausio 16-17 d. Bulgarijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
• 2006 m. gegužės 9 d. Lietuvoje lankėsi Bulgarijos užsienio reikalų ministras Ivailas Kalfinas.
• 2007 m. spalio 10-12 d. į Bulgariją vyko parlamentinė delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko Viktoro Muntiano.
• 2008 m. birželio 9-11 d. Bulgarijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

2009 m. Bulgarijoje sulaikytas tuomet vienas ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras. Prie sulaikymo prisidėjo Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Ispanijos ir Europolo pareigūnai bei Lietuvos policijos atašė Europole.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuvių kalba išleista Nikolajaus Chaitovo, Dimitaro Dimovo, Elino Pelino, Jordano Jovkovo, Georgio Karaslavovo, Svetoslavo Minkovo, Jordano Radičkovo, Bogomilo Rainovo, Emilijano Stanevo, Ivano Vazovo, Pavelo Vežinovo ir kitų rašytojų kūrinių, rinkiniai „Bulgarų pasakos“ (1975 m.), „Bulgarų novelės“ (1987 m.)

Tarp Panevėžio ir Gabrovo bei tarp Marijampolės ir Rešicos sudaryta miestų partnerystės sutartis.

Bulgarijoje veikia lietuvių bendruomenė, kartu su Lietuvos garbės konsulu Sofijoje Racho Ribarovu rengianti Lietuvos valstybinių ir religinių švenčių minėjimus, organizuoja socialinius, sporto ir kultūros renginius.

Lietuvos ir Bulgarijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios tris rungtynes, iš kurių dvejas laimėjo Bulgarijos, vienas – Lietuvos rinktinė.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bulgarijos siekė 169,5 mln. eurų, o Bulgarija buvo 31-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Bulgariją.

• Eksportas sudaro 92,8 mln. eurų; Bulgarija yra 35-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
• Importas sudaro 76,7 mln. eurų; Bulgarija yra 32-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama Farmacijos produktai (20%), elektros mašinos, jų dalys (10%), mechaniniai įrenginiai, katilai, boileriai, jų dalys (10%), vata, neaustinės medžiagos, verpalai (9%), kakava ir jos gaminiai (7%), plastikai ir jų dirbiniai (5%), kt.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Bulgarija yra 58-a (investicijos siekia 0,34 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Bulgarijoje 2020 m. buvo 100,62 mln. eurų (9-a vieta pagal apimtį).

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Bulgarijos piliečių skaičius Lietuvoje	124	204	175	187
Lietuvos piliečių skaičius Bulgarijoje	83	368	409	385

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Sąrašas nėra baigtinis

• 1999–2001 m. – Aleksanderis Jordanovas, pirmasis Bulgarijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo (rezidavo Varšuvoje)
• 2006-2008 m. – Ivanas Naidenovas
• 2008–2011 m. – Ivanas Penčevas Dančevas (rezidavo Vilniuje)
• 2011 m. – Valentinas Panovas, laikinasis reikalų patikėtinis (rezidavo Vilniuje)
• 2013-2016 m. – Vasilijus Takevas, ambasadorius (rezidavo Varšuvoje)
• 2016-2020 m.(?) – Emilis Jalnazovas (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2021 m. – Selver Ahmed Halil (reziduoja Sofijoje)

Pasiuntiniai Bulgarijai

• 1996–2000 m. – Antanas Valionis (rezidavo Varšuvoje)
• 2002–2006 m. – Dainius Junevičius (rezidavo Atėnuose)
• 2007–2008 m. – Artūras Žurauskas (rezidavo Atėnuose)
• 2008–2009 m. – Arūnas Vinčiūnas
• 2009–2011 m. – Valdas Steponavičius, laikinasis reikalų patikėtinis
• 2011–2013 m. – Darius Gaidys, laikinasis reikalų patikėtinis
• 2013 m. – Vladimir Jarmolenko (rezidavo Bukarešte)
• 2014–2019 – Arvydas Pocius (rezidavo Bukarešte)
• nuo 2019 m. – Violeta Motulaitė (reziduoja Bukarešte)

Bulgariškų ordinų kavalieriai lietuviai ir lietuviškų ordinų kavalieriai bulgarai

Dr. Jonui Basanavičiui 1892 m. buvo įteiktas IV laipsnio Bulgarijos ordinas „Už pilietinius nuopelnus“.

Vienam Bulgarijos piliečiui yra įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas:

• Georgi Parvanov, 2009 m. kovo 13 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

Nuorodos

• Bulgarijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
• Bulgarija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-10 iš Wayback Machine projekto.
• Bulgarija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-10 iš Wayback Machine projekto.