Ašmenos apskritis (1920–1944)

Kitos reikšmės – Ašmenos apskritis.

Ašmenos apskritis lenk. Powiat oszmiański
← 1920 – 1944 →
Ašmenos pavietas Vilniaus vaivadijoje 1925–1939 m.
Administracinis centras	Ašmena
Valsčiai	11 (1931), 7 (1943)
1920-1922	Vidurinė Lietuva
1922-1925	Vilniaus žemė
1925-1939	Vilniaus vaivadija (1925–1939)
1939-1941	Baltarusijos TSR
1941-1944	Vilniaus krašto apygarda
Gyventojų	101 542 (1931)
Plotas	2 362 km² (1931)

Ašmenos apskritis (lenk. powiat oszmiański) – administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1920–1944 m. dabartinės Lietuvos ir Gudijos teritorijoje į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Centras – Ašmena. Apskritis keletą kartų keitė savo pavaldumą. Priklausė Lenkijos Respublikai, Baltarusijos TSR, Trečiajam Reichui.

Istorija

I pasaulinio karo metu istorinė Ašmenos apskritis buvo okupuota Vokietijos imperijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir TSRS taikos sutartį Ašmenos apskritis atiteko Lietuvai, tačiau greitai ji buvo okupuota lenkų ir 1920–1939 m. priklausė Lenkijai: 1920–1922 m. buvo Vidurinės Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, o 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje.

1939 m. rugsėjo pabaigoje Ašmenos apskritis užimta TSRS, priskirta Baltarusijos TSR, bet 1940 m. sausio 15 d. buvo panaikinta. Tų pat metų rugpjūčio 3 d. dalį apskrities teritorijos Baltarusija perdavė Lietuvos TSR ir toje teritorijoje buvo sudaryta Vilniaus apskrities Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai. 1942 m. balandžio 1 d. apskritį atkūrė vokiečių valdžia ir priskyrė Vilniaus krašto apygardai, kuriai priklausė iki 1944 m. Sudaryta apskrities lietuvių administracija, nauja švietimo sistema.

Iš karto po II pasaulinio karo apskritis buvo perduota Baltarusijos TSR.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1931	2298 (ar 2332, ar 2376)	101 542
1942	2052	95 500		7 valsčiai

Administracinis suskirstymas

Valsčių žemėlapis

Lenkijos valdymo metu apskričiai įvairiais laikotarpiais priklausė 23 valsčiai:

Lietuviškai	Lenkiškai	Laikotarpis	Centras
Bienicos valsčius	Bienica	1919–1927	Bienica
Bokšto valsčius	Bakszty	1919–1920	Bokštas
Derevnos valsčius	Derewno	1919–1920	Derevna
Dieveniškių valsčius	Dziewieniszki	1919–1939	Dieveniškės
Galšios valsčius	Holszany	1919–1939	Galšia
Graužiškių valsčius	Graużyszki	1919–1939	Graužiškės
Jurotiškių valsčius	Juraciszki	1919–1920	Jurotiškės
Krevo valsčius	Krewo	1919–1939	Krevas
Kučionių valsčius	Kucewicze	1919–1939	Kučionys
Lipniškių valsčius	Lipniszki	1919–1920	Lipniškės
Lugamėnų valsčius	Ługomowicze	1919–1920	Lugamėnai
Nalibokų valsčius	Naliboki	1919–1920	Nalibokai
Palačionių valsčius	Połoczany	1919–1920	Palačionys
Palionių valsčius	Polany	1919–1939	Palionys
Salų valsčius	Soły	1919–1939	Salos
Sedliškės valsčius	Siedliszcze	1919–1920	Sedliškė
Smurgainių valsčius	Smorgonie	1919–1939	Smurgainys
Subatninkų valsčius	Sobotniki	1919–1920	Subatninkai
Trobų valsčius	Traby	1919–1920	Trobos
Užberžio valsčius	Zabrzezie	1919–1920	Užberžis
Valažino valsčius	Wołożyn	1919–1920	Valažinas
Vijos valsčius	Iwie	1919–1920	Vija
Vyšniavo valsčius	Wiszniew	1919–1920	Vyšniava

1943 m. buvo 7 valsčiai (Galšios, Ašmenos, Graužiškių, Krevo, Kučionių, Salų, Smurgainių).

Lietuviai

Pagal Lenkijos statistiką 1919 m. apskrityje buvo 64 (0,03 proc.) lietuviai, iš jų Ašmenoje apie 10 proc., 1931 m. – atitinkamai 1562 ir 6 proc. Lenkų valdžia persekiojo lietuvius, uždarė lietuvių mokyklas, skaityklas. Apskrityje lietuvių kalba išliko palei Lydos (Dieveniškės, Norviliškės, Surviliškės, Lipniškės, Geranainys), Vilniaus (Graužiškės, Velbutavas, Klevyčia), Naugarduko (Dūkšto seniūnija, Trobų ir Vijos parapijose) apskritis.