Avila – Vikipedija

Avila isp. Ávila

Avilos miesto siena

Avila 40°39′00″ š. pl. 4°41′00″ v. ilg. / 40.65000°š. pl. 4.68333°r. ilg. / 40.65000; 4.68333 (Avila)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Ispanija
Regionas	Kastilijos ir Leono regionas
Provincija	Avilos provincija

Gyventojų (2005)	52 600

Vikiteka	Avila

Kirčiavimas	Ãvila

UNESCO	(angl.) (pranc.): 348

Аvila – Ispanijos miestas, esantis dešiniajame Adaho upės krante. Avilos provincijos centras. Tai aukščiausiai išsidėstęs Ispanijos provincijos centras.

XI–XIV a. Avilos tvirtovės siena, su 88 bokštais ir 9 vartais, 2500 metrų ilgio, nuo 1985 m. siena įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip pat išsiskiria katedra ir keletas viduramžių dvarų.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė, kaip manoma, įkurta vetonų genčių. Romėnai sustiprino gyvenvietę, liko Romos imperijos epochos laikų likučiai siena apsuptoje miesto dalyje. Vestgotai ir arabai praktiškai nepaliko savo buvimo pėdsakų. Rekonkistos laikais Avila ilgą laiką buvo „fronto linijoje“, ją puldinėjo krikščionys ir maurai (kurie norėjo plačia išdeginta juosta užtikrinti savo saugumą, į ją įėjo ir Avila). Po XI a. miestas pilnai perėjo į krikščionių rankas, buvo apsuptas vidine siena. Karališkam dvarui kilnojantis iš vienos vietos į kitą, Avila irgi buvo viena iš karališkųjų rezidencijų vietų.

Avila – svarbus katalikybės centras, čia saugomos Teresės Avilietės relikvijos.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje

Galisija, Astūrija ir Kantabrija	Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009)	Ispanijos vėliava

La Riocha ir Baskija	San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Kastilija	Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021)

Aragonas	Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija)

Katalonija ir Valensija	Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000)

Estremadura	Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993)

Andalūzija	Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018)

Salos	Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019) · Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės (2023)

Nematerialaus paveldo objektai