Pereiti prie turinio

Ešnuna

Koordinatės: 33°29′03″ š. pl. 44°43′42″ r. ilg. / 33.48417°š. pl. 44.72833°r. ilg. / 33.48417; 44.72833
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ešnuna
Eshnunna
Ešnuna
Ešnuna
Koordinatės 33°29′03″ š. pl. 44°43′42″ r. ilg. / 33.48417°š. pl. 44.72833°r. ilg. / 33.48417; 44.72833
Vieta Irakas (Dijalos gubernija)
Regionas Mesopotamija
Istorija
Pastatytas III tūkst. pr. m. e.
Sugriautas XVIII a. pr. m. e.
Tauta šumerai, amoritai
Dievas Tišpakas
Informacija
Kasinėjimų datos 1930-1936
Vikiteka VikitekaVikiteka

Ešnuna, archeologinis pavadinimas Tel Asmaras (arab. بتل اسمر = Tel Asmar) – senovės miestas Irake, Dijalos upės baseine. Taip pat senovinė valstybė.

Manoma, kad miestas apgyvendintas nuo III tūkst. pr. m. e. pradžioje, Džemdet Nasro laikotarpiu. Miesto įkūrėjai buvo šumerai. Nors jis buvo labiausiai į šiaurę nutolęs miestas, neabejotinai priskiriamas šumerų kultūrinei įtakai. Manoma, kad jis įkurtas kaip svarbus prekybinis postas vykdant prekybą su vakaruose buvusiu Elamu. Per čia keliavo arkliai, varis, alavas, barngakmeniai. Mieste randama daug atvežtinių objektų.

Ešnuna

Mesopotamiją užvaldžius III Ūro dinastijai, mieste valdė vietininkai. Byrant paskutiniajai šumerų imperijai, XXI a. pr. m. e. Ešnunoje įsigalėjo amoritų dinastija ir susikūrė atskira karalystė. Tuo metu ji konkuravo su kitomis Mesopotamijos karalystėmis: Isinu, Larsa, Babilonu. Panašiai kaip Babilono Hamurabio kodeksas, Ešnunoje irgi buvo sukurtos teisinės lentelės, vadinamo Ešnunos kodeksu.

XVIII a. pr. m. e. labai sustiprėjo Ešnunos kaimynės. Pirmiausia ją užėmė Elamas, o vėliau – Babilono karalius Hamurabis. Tolimesnis Ešnunos likimas nėra žinomas ir įrašai apie jį išnyksta. Manoma, kad po to miestas galutinai nunyko.

Intensyvūs kasinėjimai Tel Asmare vykdyti 1930–1936. Rasta gausi archeologinė medžiaga, tarp kurios – 1500 molinių lentelių. Ne visa medžiaga iki mūsų dienų yra galutinai ištirta ir publikuota. Apie 2000 m. archeologinius tyrimus čia trumpai vykdė Irako archeologai.