Nuzis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nuzis | |
---|---|
Gasur, Nuzi | |
Koordinatės | 35°22′12″ š. pl. 44°15′18″ r. ilg. / 35.37000°š. pl. 44.25500°r. ilg. |
Vieta | Irakas, Tamimo gubernija |
Regionas | Artimieji Rytai |
Istorija | |
Pastatytas | 3 tūkstantmetis pr. m. e. |
Sugriautas | ~XI a. pr. m. e. |
Tauta | huritai |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | nuo 1925 m. |
Nuzis (huritų kalba: Nuzi), arba Gasuras (akadų kalba: Gasur) – senovinis miestas dab. Irako teritorijoje, netoli Tigro upės. Jo liekanos yra archeologinėje vietovėje, vadinamoje Yorghan Tepe.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestą apie III tūkst. pr. m. e. pabaigoje įkūrė akadai, užkariavę šį kraštą. Ankstyvasis miesto pavadinimas buvo Gasuras. Jis greitai tapo svarbiu prekybiniu centru, ir vienu jo prekybinių partnerių greičiausiai buvo Ebla. Iš šio laikotarpio archeologai rado Gasuro žemėlapį, kuris laikomas seniausiu išlikusiu žemėlapiu pasaulyje.
II tūkst. pr. m. e. miestą užėmė huritai ir pervardino jį Nuziu. Nuzis nebuvo miestas valstybė, o greičiau provincijos miestelis didesnėje Araphos karalystėje. Žinomiausias jo laikotarpis yra XV-XIV a. pr. m. e. Tuo metu Nuzyje reziduodavo Araphos vietininkas (šaknu). Miesto centre, ant kalno, buvo rūmai su įvairios paskirties kambariais. Gausūs archyvai su molinėmis lentelėmis duoda daug žinių apie miesto gyvenimą, administraciją, organizaciją. Kasinėjimų Nuzyje dėka sužinoma daug apie gana mažai tyrinėtą Artimųjų Rytų laikotarpį.
Vėliau Nuzis pateko į Mitanijos įtakos sferą, o XI a. pr. m. e. perėjo į Asirijos kontrolę. Tada jis sumenko ir nunyko.
|