Enlilis
Enlilis (šum. 𒂗𒇸 = ENLÍL – 'audros valdovas') – šumerų vėjo, kvėpavimo, vaisingumo dievas. Vienas iš 3 didžiųjų dievų (su Ea ir Anu).[1] Buvo garbinamas Nipūre (E-kur šventykla).[2] Vėliau akadai, hetitai, kanaaniečiai jį garbino Elilio vardu. Įrašuose kartais įvardijamas ir Nunamniru.[2]
Enlilio epitetai – „didysis kalnas“, „svetimųjų žemių karalius“, „šėlstanti audra“, „laukinis bulius“.[2]
Kai kada Enlilis įvardijamas dangaus dievo An sūnumi, deivės Aruru broliu.[2] Pagal mitus, jis atskyrė dangų nuo žemės, globojo gyvulininkystę ir žemdirbystę.[1] Jis taip pat laikytas stichijų valdovu. Aptiktas tekstas, kuriame Enlilis įvardijamas šiaurės vėju ir rytų vėju.[2] Pasak Gilgamešo epo, Enlilis buvo vienas iš pasaulio tvano, kuriuo dievai siekė sunaikinti žmoniją, rengėjų.
Enlilio žmona laikyta Ninlilė, jų vaikais – Nana (mėnulio dievas), Ninurta (karys), Nergalis (mirties, naikinimo dievas),[2] Namtaras (dievų pasiuntinys).
III Ūro dinastijos laikais Enlilis garbintas kaip vyriausiasis dievas. Kasitų dinastijos laikais garbintas Dur Kurigalzu mieste.[2]
Buvo siejamas su Jaučiaganio žvaigždynu.[2]
Enlilio simbolis Naujosios Asirijos karalystės laikų mene – galvos apdangalas su ragais.[2]
Himnas dievui Enliliui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]"Be Enlilio, Uolos Galingosios,
Miestas nepastatytas, gyvenvietė nepradėta,
Tvartas nepastatytas, aptvaras nepradėtas,
Neišaukštintas vadas, žynys nepagimdytas,
Orakulo neišrinktas šventnamio tarnas,
Kariuomenės būriuose nėra viršininkų,
Upokšniai vandens nepaduoda į kanalus. "
Įrašas molinėje lentelėje III tūkstm. pr. m. e.
