Gilgamešo epas

Gilgamešo epas – Babilono epas apie mitinį Uruko karalių Gilgamešą, vienas ankstyviausių žinomų literatūros kūrinių. Epą sukūrė ir užrašė šumerai, jį atkartojo babiloniečiai, o vėlesniais amžiais jis tapo daugelio tautų mitu.

Išsamiausia išlikusi epo versija užrašyta ant 12 molinių lentelių, rasta VII amžiaus Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos griuvėsiuose Ninevijoje. Jos priskiriamos maždaug 650 m. pr. m. e. laikotarpiui. Dar vėliau rasta 2000 m. pr. m. e. lentelių su šio epo fragmentais. Kalbos analizė leidžia spėti, kad pasakojimas buvo sueiliuotas iki 2000 m. pr .m. e. (iš ankstesnių šaltinių). Laikoma, kad šumerų dantiraštis atsirado apie 3300 m. pr. m. e. Yra išlikę senieji epo fragmentai keturiomis kalbomis: šumerų, akadų, hetitų ir huritų. Jame aprašomo Tvano versija turi savų liudijimų, tačiau tarp jų ir Biblijos yra nemažai bendrumų.

Epo pagrindinis veikėjas yra mitologinis karalius Gilgamešas, kuris galėjo būti istorinis asmuo. Šumero karalių sąraše jis priklauso pirmajai Uruko dinastijai, karaliavo neįtikėtinai ilgus 126 metus, kaip ir buvo priimta Karalių sąraše minint pirmųjų biblinių karalių valdžios trukmės laikotarpius.

Epas

Karalius Gilgamešas pasistengė perimti prieš Tvaną turėtas žinias – jis ant akmens plokščių surašė visus savo darbus, tarp kitų paminėdamas ir pastatytą Uruko gynybinę sieną, šventyklą deivei Ištar. Tačiau pasižymėjo despotišku valdymu, todėl jo pavaldiniai kreipėsi į dievus, kurie sukūrė jam lygiavertį varžovą Enkidu. Tačiau po dvikovos Enkidu tampa Gilgamešo bendražygiu daugeliui pavojingų nuotykių. Vėliau Enkidu žūsta. Įrašas XI lentelėje:

„Apie viską regėjusį ligi krašto pasaulio…

Apie pasiekusį išmintį, numačiusį viską.

Paslaptis jis regėjo, tai kas paslėpta, žinojo,

Atnešė mums žinią apie laiką iki Tvano…

Du trečdaliai dievas, vienas – žmogus…

Aruru… Anu atgamą širdy sau sutvėrė,

Nusiplovė rankas, atgnybė molio, sviedė į žemę.

Nulipdė Enkidu… naktovidžio padarą, karį Ninurtos…“

Epe pasakojama kaip dievai bando pražudyti žmones, siųsdami jiems tvaną. Tačiau išminties dievas vienam žmogui pažada amžiną gyvenimą, jei jis pastatys laivą ir išgelbės žmoniją. Žmogus dievo paklauso ir pastato laivą, išsigelbėja pats su žmona ir dar išgelbėja po porą iš kiekvienos gyvulių rūšies.

Po tvano žemėje sukuriama karalystė. Ją valdo Gilgamešas. Jį įsimyli meilės ir karo deivė Inana, tačiau Gilgamešas deivę atstumia, nes ji turėjo daugybę meilužių. Inana nužudo Gilgamešo draugą, ir Gilgamešą apima mirties baimė. Jis nori tapti nemirtingu. Karalius prisimena, jog kitoje Mirties jūros pusėje gyvena nemirtingas žmogus. Gilgamešas nuvyksta pas tą žmogų ir iš jo sužino, kad jūros dugne auga nemirtingumą suteikiantis augalas. Gilgamešas neria į gilumą, randa augalą. Tačiau vos tik jam išnirus iš vandens, augalą nugvelbia gyvatė. Gilgamešui telieka likusį gyvenimą mėgautis šlove.

**Liudijimų istoriniuose tekstuose palyginimai**
	Pradžios knyga	Gilgamešo epas
Apie Tvaną
Tvano kilimo priežastis	Žmonijos nuodėmingumas	Žmonijos nuodėmingumas
Tvano dydis	Visuotinis	Visuotinis
Tvano būdas	Gelmių vandenys ir smarkus lietus	Smarkus lietus
Tvano trukmė	Ilga (per 40 parų)	Trumpa (6 paros)
Kam taikoma	Visai žmonijai	Vienam miestui ir visai žmonijai
Skyrė	Jahvė	Dievų susirinkimas
Išgelbėtojas	Teisusis Nojus	Teisusis Utnapištimas
Kaip buvo pranešta	Tiesiogiai	Sapne
Apie laivą
Laivo aukštis	Skiriasi pasakojimai	Skiriasi pasakojimai
Patalpų kiekis	Keletas	Keletas
Durų kiekis	1	1
Langų kiekis	Bent vienas	Bent vienas
Išorės apsauga	Derva	Derva
Laivo forma	Stačiakampis	Kvadratinis
Žmonės laive	Tik šeima	Šeima ir keli kiti
Kiti keleiviai	Visos gyvūnų rūšys	Visos gyvūnų rūšys
Kaip ieškota sausumos?	Išleisti paukščiai (varnas ir trys balandžiai)	Išleisti paukščiai (balandis, kregždė ir varnas)
Laivo prisišvartavimo vieta	Ararato kalnas	Nisiro kalnas (Araratas nuo Nisiro yra už 300 mylių)

Populiariojoje kultūroje

Per visą epo gyvavimo istoriją pateikta daugybė teksto ar atskirų lentelių vertimų versijų ar perpasakojimų. Mokslo ir populiariojoje literatūroje pirmauja sąsajų su Biblija (ypač Tvano epizodu) tema. Istorinio senovės teksto gyvybingumą liudija daugybė šiuolaikinių kūrinių, perteikiančių šio epo variacijas. Pvz., 1986 m. išleistas kanadiečio rašytojo Alaino Gagnono (g. 1938 m.) romanas „Gilgamešas“. Sukurta daug spektaklių, muzikos ir teatro kūrinių mito apie Gilgamešą tema.

Nuorodos

Vikiteka: Gilgamešo epas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Gilgamešo epas Archyvuota kopija 2014-10-22 iš Wayback Machine projekto.
Gilgamešo epo tekstas (anglų k.)