Irano Azerbaidžanas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Azerbaidžano regionas Irano Azerbaidžanas آذربایجان ایران
Valstybės

Irano Azerbaidžanas (azer. Cənubi Azərbaycan, pers. آذربایجان ایران, Āzarbāijān-e Irān), dar vadinamas Pietiniu Azerbaidžanu – istorinis regionas dabartinio Irano šiaurės vakarų dalyje, esantis į pietus nuo Arakso upės. Už jos, šiaurėje, yra geografiškai ir istoriškai daug sudėtingesnis šiaurės, arba Kaukazo, Azerbaidžanas. Rytuose regioną supo Gilanas, vakaruose – Kurdistanas.

Administraciškai regioną sudaro keturios Irano provincijos: Vakarų Azerbaidžanas, Rytų Azerbaidžanas, Zandžanas, Ardebilis. Kartu jos sudaro apie 100 000 km² ir gyvena apie 17 mln. gyventojų.

Gamta

Visas Irano Azerbaidžanas, skirtingai nuo šiaurinio, pasižymi kalnuotu klimatu. Rytuose nuo Kaspijos jūros jį atskiria Talyšo kalnai. Vakaruose yra didžiulis Urmijos ežeras. Regionas garsėja gamtos grožiu.

Istorija

I tūkst. pr. m. e. pradžioje susiformavo pirmoji regione valstybė – Mana, kuri VIII a. pr. m. e. kovojo su gretima Asirijos imperija ir Urartija. Nuo VII a. pr. m. e. Medijos imperija nukariavo Maną, ir regionas tapo Medijos dalimi. Vėliau jį valdė Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai. Kaip atskiras regionas Pietinis Azerbaidžanas formavosi jau paskutiniaisiais amžiais pr. m. e., kuomet čia klestėjo helenistinė Atropatena. Būtent nuo jos pavadinimo iki VII a. išsikristalizavo pavadinimas „Azerbaidžanas“. Jį vėliau pritaikė ir į šiaurę nuo Arakso esančiam regionui apibūdinti, o ten XX a. susikūrė Azerbaidžano valstybė.

VII a. regionas pateko į Kalifato sudėtį, čia pradėtas platinti Islamas. IX a. prasidėjus Irano tarpuvaldžiui, Kalifatas suiro, ir visą Azerbaidžaną užvaldė emyrai Sadžidai. Vėliau juos pakeitė Salaridai, Ravadidai.

XI a. regionas užkariautas Seldžiukų. Jų sultonatui suirus, įsitvirtino vietinė Azerbaidžano dinastija Eldegizidai, suvieniję visą Azerbaidžano regioną ir laikinai kontroliavę ir teritorijas į rytus nuo Pietinio Azerbaidžano. Jų valstybę XIII a. sunaikino Mongolų imperija, čia įkūrusi Ilchanatą. Šiam yrant, regione XIV a. trumpai valdė Čobanidai, tačiau vėliau įsigalėjo Timūridai.

Nuo XV a. vidurio azerbaidžaniečiai vaidino lemiamą vaidmenį Persijos istorijoje. 1447 m., po timūrido Šachrucho mirties, iš Azerbaidžano kilę tiurkai, vadovaujami Džahan Šacho, sukūrė trumpalaikę Kara Kojunlu federaciją, kuri valdė taip pat Armėniją, Kurdistaną. 1466 m. Kara Kojunlu pajėgos susidūrė su kitomis tiurkų pajėgomis Ak Kojunlu vakaruose. Šie sunaikino Kara Kojunlu ir sukūrė dar didesnę imperiją, užvaldydami ir Vakarų Iraną.

XV–XVI a. sandūroje regione iškilo nauja jėga: sufijai, kurie siekė skleisti savo tikėjimą. Jie paėmė valdžią Ak Kojunlu valstybėje ir labai greitai ėmė plėsti teritorijas, suvienydami visą Didįjį Iraną. Jų didžiausi priešai buvo Osmanų imperija vakaruose ir Uzbekų chanatas rytuose. Tai buvo Safavidų imperija, viešpatavusi iki XVIII a.

Per XI–XVI a. vyko krašto tiurkizacija. Iki tol vietos gyventojai kalbėjo iranėnų kalboms priklausančiu pehlevi dialektu, susiformavusiu Sasanidų laikotarpyje. Nuo seldžiukų laikų naujai atsikėlę tiurkai ėmė naudotis gausiomis krašte ganyklomis, ir jų vis gausėjo, nors miestuose dauguma gyventojų iki XVII a. dar kalbėjo šia kalba. Tačiau kraštas galutinai tiurkizuotas.

XVIII a. visame Azerbaidžano regione susiformavo daug smulkių chanatų, sukoncentruotų aplink didžiausius miestus. Irano teritorijoje buvo Chojaus chanatas, Tebrizo chanatas, Ardebilio chanatas ir kt.

XIX a. pradžioje vykstant Rusijos-Persijos karui, istorinis Azerbaidžanas padalintas į dvi dalis, ir visas Pietinis Azerbaidžanas atsidūrė Irano valdžioje. Nuo tada jis ir vadinamas Irano Azerbaidžanu (šiaurinė Azerbaidžano dalis, kur susikūrė Azerbaidžano valstybė, pavadinta Kaukazo Azerbaidžanu). Rusija neatsisakė pretenzijų kontroliuoti visą istorinį Azerbaidžaną, dėl to įsiveržė į jį 1909, 1912–1914, 1915–1918, 1920–1921 ir 1941 metais, konkuruodama su Turkija, kuri regioną kontroliavo 1914–1915 ir 1918–1919 m.

Kultūra

Azerbaidžaniečiai ir visas Azerbaidžano regionas sudaro svarbią dalį Persijos civilizacijos, kuri susiformavo apie IX a. Čia susiformavo daug svarbių persų kultūros naujovių, neretai šis regionas buvo Persijos kultūros centru. Todėl regionas turi labai turtingą istorinį palikimą: architektūros, tapybos, poezijos šedevrus.

XX a. regionas yra integruotas į Irano gyvenimą, nepaisant tam tikrų azerbaidžaniečių nacionalistinių judėjimų. Iš regiono kilę daug svarbių Irano politinių ir kultūros veikėjų, įskaitant Ali Chamenei, dab. šalies vadovą.