Mapučiai
| mapučiai | |
|---|---|
 Mapučių mergaitė
| |
| Gyventojų skaičius | 900 000 |
| Populiacija šalyse | Čilė, Argentina |
| Kalba (-os) | mapudungunų, ispanų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | katalikybė, vietiniai tikėjimai |
| Giminingos etninės grupės | pikunčai, diagitai |
 Vikiteka: |
mapučiai |
Mapučiai (mapudungunų k.: Mapu 'žemės' + Che) – indėnų tauta, gyvenanti Centrinėje ir Pietų Čilėje bei Pietų Argentinoje. Ispaniškai dažnai vadinami araukanais (araucanos). Mapučiai kalba mapudungunų kalba ir dauguma yra katalikai.
Verčiasi žemdirbyste (dar iš inkų perėmė kukurūzų, valgomųjų batatų, pupų auginimo būdus), gyvulininkyste (nuo seno augina lamas vilnai ir kaip nešulinius gyvulius), žvejyba ir amatais – audimu, puodininkyste, metalo kalyba. Mapučiai beveik 350 metų priešinosi Ispanijos kolonijų administracijai ir Čilės valdžiai (Arauko karas). Po pralaimėjimo nuo XIX a. vid. iki XX a. 9 dešimtmečio daugelis jų buvo priversti gyventi rezervacijose; vėliau jos panaikintos.
Pagal naujausius DNR tyrimus mapučiai yra giminingi Okeanijos polineziečiams[1], todėl neatmetama galimybė, jog žmonės į Ameriką atkeliavo ne tik per Beringo sąsiaurį, bet ir per vandenyną.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie tautas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |