Lydos apskritis (1566–1795)
- Kitos reikšmės – Lydos apskritis.
Lydos apskritis | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis LDK sudėtyje | ||||
Administracinis centras | Lyda | |||
1566–1795 | Vilniaus vaivadija | |||
Gyventojų | 102 375 (1790) | |||
Plotas | 5 200 km² (1790) |
Lydos apskritis (arba Lydos pavietas, lenk. powiat lidzki) – LDK administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Centras – Lyda.[1] Apskritis apėmė dabartinės Baltarusijos teritorijas, kur šiuo metu yra Lydos, Varanavo ir Ščiutino rajonai. Taip pat apėmė Lietuvos pietinį pakraštį su Eišiškių seniūnija. Baltarusijoje jos apimtose srityse susiformavęs istorinis regionas vadinamas Lidčina (bltr. Лідчына).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis sudaryta 1566 m., iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. Didžiausi miesteliai – Astryna, Varanavas, Bielyčia, Benekainys, Vosyliškės, Dakūdava, Dambrava, Žaludkas, Žirmūnai, Žubalaitis, Iščelna, Lyda, Nočia, Naujadvaris, Arlia, Rodūnia, Ražanka, Sabackinė, Ščiutinas, Eišiškės.
Po ATR padalijimų 1795 m. integruota į Rusijos imperiją. Prie jos prijungus Eišiškių apskritį, suformuota to paties pavadinimo apskritis.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sudarymo metu priklausė Lydos valsčius, Naujadvario valsčius, Kaniavos valsčius, Rodūnios valsčius, Vosyliškių valsčius ir kiti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Насевіч В. Лідскі павет // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; маст. З. Э. Герасімовіч. — Мн.: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — Т. 2: Кадэцкі корпус — Яцкевіч. — С. 199. — 792 с.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Łucjan Tatomir, Geografia ogólna i statystyka ziem dawnej Polski, Kraków 1868, s. 161.
- LDK administracinis žemėlapis XVIII a. Archyvuota kopija 2023-03-15 iš Wayback Machine projekto. Lyczkowski.net
- Лідскі павет. – LDK enciklopedija, T. 2 (Кадэцкі корпус — Яцкевіч). – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя імя П.Броўкі, 2007. // psl. 198.