Merkinės vaivadija
Merkinės vaivadija lenk. Województwo mereckie bltr. Мерацкае ваяводства | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Vaivadija 1793 m. | ||||
Valstybė | Abiejų Tautų Respublika | |||
Provincija | LDK | |||
Administracinis centras | Merkinė | |||
Žemės | 3 |
Merkinės vaivadija (lenk. Województwo mereckie, bltr. Мерацкае ваяводства) – buvo trumpalaikis Abiejų Tautų Respublikos, LDK administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo 1793 m. iki 1794 m. pradžios dabartinėje pietų Lietuvoje ir nedideliame plote šiaurės rytų Lenkijoje. Centras – Merkinė. Vieninteliu vaivada buvo Pranciškus Ksaveras Sapiega, prieš tai ėjęs Smolensko vaivados pareigas. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Žemaitijos vaivadija, šiaurės rytuose su Trakų vaivadija, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietuose su Gardino vaivadija ir vakaruose su Prūsijos karalyste.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaivadija buvo įkurta 1793 m. lapkričio 23 d. Gardino seimo nutarimu iš Trakų vaivadijos pietinių žemių ir nedidelės dalies Vilniaus vaivadijos vakarinių žemių. Lenkijos Karalystės Seime vaivadija turėjo savo atstovus: vaivadą ir kaštelioną bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių). Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinės žemės Rusijos imperijos Slanimo gubernijai ir Vilniaus gubernijai.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaivadiją sudarė trys žemės: Merkinės apskritis, Prienų apskritis ir Eišiškių apskritis. Žemės dar buvo skirstomos į parapijas:
- Merkinės žemės parapijos: Alytaus, Daugų, Lazdijų, Leipalingio, Liškiavos, Liubavo, Merkinės, Metelių, Miroslavo, Nemunaičio, Punsko, Rudaminos, Seirijų, Sieneno, Šventežerio, Veisiejų, Vižainio;
- Prienų žemės parapijos: Alvito, Balbieriškio, Bartninkų, Gražiškių, Kalvarijos, Pajevonių, Prienų, Punios, Ūdrijos, Vilkaviškio, Vištyčio ir Vladislavovo;
- Eišiškių žemės parapijos: Asavos, Benekainių, Eišiškių, Nočios, Rodūnios, Užubalio ir Varanavo.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Volumina Legum, T.X. Konstytucje Sejmu Grodzieńskiego z 1793 r / Wydał Z. Kaczmarczyk przy współudziale J. Matuszewskiego, M. Sczanieckiego i J. Wąsickiego. – Poznań, 1952.
- Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385–1795. – Kraków, 1885.
|