Panonijos istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Europos regionas Panonija (Panonia)
Šalis	Vengrija, Voivodina, Slovakija, Kroatija
Tautos	ilyrai, keltai. Vėliau - įvairios tautos.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
Senovės Europos istoriniai regionai: Graikija, Pajonija, Ilyrija, Trakija, Panonija, Italija, Ispanija, Galija, Retija, Norikas, Britanija, Hibernija, Germanija, Dakija, Skitija

Panonija – istorinis ir kultūrinis Europos regionas, egzistavęs Panonijos lygumoje ir aplinkinėse žemėse. Regionas buvo dabartinių Vengrijos, šiaurės Serbijos (Voivodinos), šiaurės Kroatijos, rytų Autrijos ir Slovėnijos, pietų Slovakijos teritorijose. Šis regionas kaip nedaloma visuma egzistavo iki X a., kuomet jame susiformavo pirmosios krikščioniškos valstybės, kurių svarbiausia buvo Vengrijos karalystė.

Geografija

Didžiąją dalį Panonijos istorinio regiono užėmė Panonijos lyguma. Geografinės regiono ribos buvo Dunojus šiaurėje, už kurio buvo Germanija, Tisa rytuose, už kurios buvo Dakija. Pietuose ir vakaruose Panoniją uždarė kalnų masyvai: Dinarų kalnynas (Ilyrija) ir Alpės (Norikas). Svarbiausios per regioną tekančios upės buvo Drava ir Sava.

Akmens amžius

Vértesszölös stovyklavietė, kurioje atrasti ankstyvojo paleolito Homo heidelbergensis įrankiai yra seniausias Vengrijos archeologinis paminklas. Mezolito stovyklų nedaug, tačiau po sisteminių tyrimų jų daugėja, ypatingai Jászság vietovėje šiaurinėje Vengrijoje (Jászberény I). Neolito gyvenvietės prasideda Körös kultūra, anglies datavimo metodu nustatytas amžius – 6200 m. pr. m. e. Vidurio neolite Uždunojėje ir Satmare (Szatmar) randama Vakarų linijinės keramikos (Western Linear pottery, Bandkeramische Kultur), o rytuose Rytų linijinės keramikos kultūra (Eastern Linear pottery, Vengrijoje vadinama Alföld linijine keramika). Vėlyvajame neolite Tisos kultūrą keičia eneolitinės Tiszapolgár ir Bodrogkeresztúr kultūros

Geležies amžius (apie 700 m. pr. m. e. – 9 m. pr. m. e.)

Panonijos etninė sudėtis paskutiniais amžiais prieš mūsų erą

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ilyrai ir Bojai.

Ankstyvajame geležies amžiuje apie Panoniją vis dar nėra rašytinių šaltinių. Kai kurie mokslininkai bando identifikuoti čia gyvenusias tautas pagal vėlesnius šaltinius, tačiau tai labai spekuliatyvūs spėliojimai.

Manoma, kad geležies amžiuje Panonijoje, į vakarus nuo Dunojaus greičiausiai gyveno ilyrai. Tačiau nuo V a. pr. m. e. regionas patyrė keltų migracijas iš vakarų. Ilyrai didele dalimi buvo keltizuoti. Po 113 m. pr. m. e. didelėje Panonijos dalyje hegemoniją įgijo keltų bojų (lot. Boii) gentis. I a. pr. m. e. pirmojoje pusėje Dakijos karalius Burebista išplėtė savo valdžią į Panonijos lygumą iki pat šiuolaikinės rytų Austrijos. 60 m. pr. m. e. jis kovojo su bojais pietvakarių Slovakijoje ir greičiausiai šiaurinėje Vengrijoje.

Tačiau dakų ekspansija buvo sustabdyta Romos imperijos ekspansijos. Dakai pasitraukė iš dabartinės Vengrijos teritorijos pirmaisiais mūsų eros metais, netrukus po truputį pasitraukė ir keltai.

Romėniškasis laikotarpis (9 m. pr. m. e. – V amžiaus vidurys)

Romos provincijos Panonijoje IV a.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Panonija.

Romos imperija pajungė ilyrus, dakus, keltus ir kitas tautas gyvenusias Panonijoje. Teritorija į vakarus nuo Dunojaus romėnų buvo nukariauta 35–9 m. pr. m. e. ir ten sukurta Panonijos provincija. II a. nukariavus Dakijos karalystę, į rytus nuo Tisos sukurta Dakijos provincija. Tarp šių dviejų provincijų, teritorijoje tarp Dunojaus ir Tisos I-IV a. gyveno sarmatų gentis jazygai (galbūt atsikraustę dar anksčiau – ankstyviausi palaikai yra iš 80 m. pr. m. e.). Romos imperatorius Trajanas oficialiai leido jazygams apsigyventi šioje teritorijoje kaip konfederatams.

Keturis amžius trukęs romėnų valdymas atnešė pažangią ir klestinčią civilizaciją. Daugelis šiuolaikinės Vengrijos svarbiausių miestų buvo įkurti būtent šituo periodu, pvz., Akvinkas (Aquincum – Budapeštas), Sopianae (Pėčas), Arrabona (Dioras), Salva (Estergomas), Savaria (Sombathėjus) ir Scarbantia (Šopronas). Krikščionybė Panonijoje paplito IV a., kai tapo oficialia imperijos religija.

Nuo II a. Panonijos regionui, priklausančiam Romos imperijai, ėmė kelti grėsmę aplinkinės gentys. II a. antroje pusėje aukštutiniame Tisos baseine apsigyveno vandalai, šiaurėje vis grėsmingesni tapo kvadai, markomanai. Panonijos rytuose, už Karpatų, sienoms grasino gotai. IV a. didžiąją dalį Dakijos provincijos nukariavo klajoklių gentys, kurios veržėsi iš rytų, pirmiausia gotai.

Panonijos provincija romėnų rankose išliko ilgiau, ir buvo administracinių reformų laikais padalinta į keturias smulkesnes provincijas.

Didysis Tautų kraustymasis

Hunai

375 m. mongolų ar tiurkų kilmės klajoklių gentis hunai pradėjo veržtis į Europą iš Rytų stepių sukeldami Didįjį tautų kraustymąsi. 380 m. hunai pateko į Panonijos teritoriją ir išliko svarbia jėga regione iki V a. Maždaug tuo pačiu metu (379-395 m.) Romos imperija leido „barbarų“ gotų, alanų, hunų, markomanų ir kvadų grupėms apsigyventi Panonijoje, kuri tebebuvo Romos teritorija.

Langobardai, gepidai ir herulai

Pagrindiniai straipsniai:Langobardai, Gepidai, Herulai

V a. viduryje hunams nusilpus ir atsitraukus, Panonijoje susiformavo savotiškas vakuumas, kurio metu teritorijoje šimtui metų įsitvirtino langobardai gepidai, herulai, sukūrę savo nedideles valstybes.

Avarai

558 m. Bizantijos imperijos federatais (foederati) tapo avarai. Jie kartu su langobardais 567 m. sunaikino gepidų valstybę, kuri buvo vėlesnėje Transilvanijoje. VI a. viduryje avarai valdė Panoniją ir apsigyveno Panonijos lygumoje. Avarus visiškai sutriuškino Karolis Didysis ir nuo to laiko jie dingsta iš istorijos.

Slavai, moravai, bulgarai, madjarai

Nuo VII a. avarų Kaganatui nusilpus, į Panoniją migravo pietų slavai, kurie pamažėle asimiliavo avarus. Tuo metu Panonijoje jau formavosi dabartinė regiono etninė struktūra, kuri vėliau davė pradžią atskiroms valstybėms.

VIII a. Frankų karalystė įsitvirtino vakarinėje Panonijos dalyje (čia formavosi kroatai), o nuo IX a. pradžios pietinę Panoniją ėmė kontroliuoti Pirmoji Bulgarijos imperija. IX a. pabaigoje (874–894 m.) didžiąją dalį Panonijos kontroliavo Didžioji Moravija. Galiausiai apie 927 m. bulgarai laikinai įgijo hegemoniją visoje Panonijoje (išskyrus vakarines teritorijas).

IX a. pabaigoje Panonijos lygumoje pasirodė madjarai, kurie organizavo grobiamuosius žygius į Vakarų Europą. Jie užvaldė visą Panoniją, tačiau koncentravosi šiaurinėje jos dalyje, kur formavosi vengrai.

Panonija po 1000 m

1000 m. madjarams apsikrikštinus, prasideda naujas Panonijos istorijos etapas, siejamas su Vengrijos istorija.

Taip pat skaitykite

• Didžioji stepė
• Mandžiūrijos istorija
• Mongolijos istorija
• Kazachijos istorija
• Ponto stepės istorija